Ukrainos karys Vitalijus Ovčarenka mokosi naujos kalbos – korėjiečių. „Išmokau keletą frazių: „Rankas aukštyn“, „mesk ginklą“ ir „lėtai prieik prie mūsų“, – sakė jis britų leidiniui. „Taip pat: „Nusimesk šarvus ir šalmą“, – pridūrė.
V. Ovčarenka mokosi padedamas trijų puslapių spausdinto vadovo. Jame išvardyti žodžiai ukrainiečių kalba, jų korėjietiški atitikmenys ir taisyklingas tarimas.
Dabar šis vadovas yra šalia detektyvinių romanų ir Staliną šlovinančių istorinių veikalų lentynos jo laikinuose namuose Rusijos Kursko srityje. Knygos priklauso buvusiam namų savininkui, kuris pabėgo rugpjūčio mėnesį, kai Ukraina pradėjo įsiveržimą. Praėjus trims mėnesiams Kyjivas kontroliuoja nemažą Rusijos teritorijos dalį aplink pasienio miestą Sudžą.
Į Ukrainą atvyko daugiau nei 10 tūkstančių Šiaurės Korėjos karių: nemaža dalis – fronto zonose
Iki šiol Maskvai nepavyko nutraukti šios keblios padėties. Ji pradėjo Ukrainos pozicijų puolimus iš oro, naudodama bepiločius lėktuvus ir valdomąsias bombas – iki 100 per dieną – ir vykdo puolimus, naudodama nedideles pėstininkų grupes. Atsižvelgdamas į didelius nuostolius, Vladimiras Putinas kreipėsi į naują ir nepaprastą gyvosios jėgos šaltinį – Šiaurės Korėjos karius, kuriuos atsiuntė vyriausiasis režimo lyderis Kim Jong Unas.
JAV žvalgybos duomenimis, į Rusiją atvyko apie 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o Ukrainos karinės žvalgybos vadovo teigimu, į šį skaičių įeina 500 karininkų ir trys generolai. Šie pastiprinimai, kurie, kaip matyti vaizdo įrašuose, renkasi poligonuose Rusijos tolimuosiuose rytuose esančiame Chabarovsko regione, jau kovoja netoli Sudžos, o Kyjivas teigia, kad šią savaitę įvyko „nedidelis mūšis“. Šiaurės Korėja pažadėjo remti Maskvą, kol ji pasieks „didžiąją pergalę“ Ukrainoje.
Koks tiksliai bus jų poveikis mūšio lauke, neaišku. Atrodo, kad ukrainiečių kariams tai iš esmės nerūpi. „Nežinome, kaip Maskva juos apmokys ar kaip su jais bendraus. Jie gali būti fanatiški profesionalai su totalitarinėmis sielomis. Arba patirties stokojantys vaikinai iš kito žemyno. Bet kuriuo atveju, mes esame pasirengę grėsmei“, – sakė V. Ovčarenka. Jis prognozavo: „Jie tiesiog beprasmiškai žus.“
Susiję straipsniai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad Ukrainos laikomo Kursko koziris gali suvaidinti svarbų vaidmenį derybose Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus. V. Zelenskis apkaltino JAV, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją pasyviai „stebint“ kaip Šiaurės Korėja „kovoja Europoje“, ir paragino sąjungininkus panaikinti apribojimus naudoti tolimojo nuotolio ginklus, sakydamas, kad jie galėtų sunaikinti Šiaurės Korėjos karius, telkiamus vakarų Rusijoje. Kyjivas kovoja nebe su viena, o su dviem šalimis, rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Šiaurės Korėja jau perdavė Rusijai 3,5 mln. artilerijos sviedinių ir trumpojo nuotolio raketų, kuriomis buvo smogta Charkivui. Šiaurės korėjiečiai galėtų ne tik kovoti, bet ir būti siunčiami dirbti šaudmenų gamyklose ir saugoti pasienio teritorijų, taip atlaisvinant Rusijos karius. Pranešama, kad Maskva padeda savo sąjungininkei ryžiais, kosmoso technologijomis ir skiria 2 000 JAV dolerių per mėnesį kariams.
„Prieš penkerius metus tai būtų atrodę fantastika. Tai mūsų realybė, – „The Guardian“ sakė pulkininkas leitenantas Artemas Cholodkevičius, Ukrainos 61-osios mechanizuotosios brigados štabo viršininkas. – Europos šalys turi apsvarstyti, kaip reaguoti.“ Jis teigė, kad Pchenjano įsitraukimas rodo, jog V. Putinas nori ilgo ir kruvino konflikto.
A. Cholodkevičius sakė, kad per pastarąsias dvi savaites Kursko srityje po Rusijos kontrpuolimo fronto linija stabilizavosi, o Ukrainos gynyba laikosi. Praėjusią savaitę jo daliniai sužlugdė reidą į pasienio kaimą, dronu numušdami vieną priešo šarvuotąją mašiną ir nusivydami antrą. Dešimt rusų karių nusileido. „Mes juos nukovėme“, – sakė jis.
Kritikai teigė, kad Kursko operacija atitraukė karius nuo Rytų Ukrainos, kur Rusija žengia sparčiausiai nuo 2022 m. A. Cholodkevičius su tuo nesutiko. Jis sakė, kad netikėtas puolimas pralaužė Rusijos nenugalimumo mitą, ypač tarptautinių partnerių akyse, ir pakėlė moralę. Jis taip pat užkirto kelią tikėtinam Rusijos puolimui Ukrainos Sumų srityje, esančioje šalia Sudžos.
„Pagal dydį esame ekspedicinis korpusas. Tai nėra didelis karių skaičius, – sakė A. Cholodkevičius. – Mūsų planas – kuo ilgiau išlaikyti šią teritoriją. Nenorime jos okupuoti. Tikslas – priversti juos sudeginti išteklius.“ Spalio 22 d. jo brigada buvo paėmusi į nelaisvę keturis rusų kareivius, praėjus 12 dienų po to, kai jie pirmą kartą buvo pašaukti. „Jie buvo minimaliai apmokyti. V. Putinas turi problemų“, – pridūrė jis.
Anvaras Hisorjevas, 225-osios atskirosios puolamosios brigadosbepiločių lėktuvų smogiamosios kuopos vadas, sakė, kad Ukraina susiduria su gilėjančia antivakarietiška koalicija. Į ją pirmiausia įėjo Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas, o laisviau – Kinija ir Indija, kurios perka rusišką naftą ir dujas. „Jei tai karas tarp demokratijos ir diktatūros, kodėl turime apribojimų? Ar demokratijos nenori, kad mes laimėtume?“ – klausė jis.
A. Hisorjevas sakė, kad jo vyrai, įsitvirtinę Kurske, nesusidūrė su Šiaurės Korėja, tačiau yra motyvuoti ir patyrę, ir jiems reikia ginklų. „Turime tinkamų karių. Jie yra geri žmonės. Tačiau mums reikia daugiau ginklų. Be jų negalime išnaudoti priešo silpnųjų vietų“, – sakė jis.
Nuo vasaros šiaurės rytuose esantis Sumų miestas tapo pagrindiniu Ukrainos Kursko operacijos kariniu centru. Praėjusią savaitę judriu duobėtu keliu Sudžos ir Kursko miesto kryptimi buvo galima pamatyti riedančius „Humvees“, sunkvežimius ir keturračiu motociklu važiuojantį kareivį. Dabar jau neegzistuojanti tarptautinė siena su Rusija yra už 30 kilometrų nuo Sumų. Kelią juosia betoninės piramidės, apjuostos spygliuota viela, ir Pirmojo pasaulinio karo laikų tranšėjos.
Grupė naujai mobilizuotų ukrainiečių karių rūko šalia savo transporto priemonės. Vienas iš jų, Ivanas, pasakojo „The Guardian“, kad buvo apmokytas šešias savaites ir pirmą kartą kovos Rusijoje. Ar jis jaudinosi? „Ne. Bus šalta. Esame prie to pripratę“, – atsakė jis. Jo būrys sulipo ant galinės transporto priemonės bagažinės, susikrovęs miegmaišius ir dėžę šokoladinių sausainių. Vienas pareigūnas sušuko: „Visi čia?“. Transporto priemonė nuriaumojo.
Kariškis vairuotojas Pavelas sakė, kad jo brigada Kursko srityje patyrė mažiau nuostolių nei Ukrainoje. „Žuvo tik keturi mūsų vaikinai ir 10 buvo sužeisti“, – sakė jis.
Režisierius Volodymyras Niankinas, 2022 m. sukūręs filmą apie Sumų pasipriešinimą, sakė, kad prieš Ukrainos įsiveržimą į Kurską pastebėjo pajėgų telkimą. Transporto priemonės buvo pažymėtos trikampiais. Po puolimo Rusija suintensyvino atakas prieš Sumus, naudodama Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shahed“ ir balistines raketas, sakė jis.
„Iki rugpjūčio 6 d. pagrinde buvo ramu. Dabar per savaitę suduodami trys ar keturi smūgiai. Tai rodeo su visų rūšių ginklais“, – pasakojo jis.
Tarpvalstybinis puolimas leido inžinieriams sutvarkyti dujų tiekimą į Ukrainos pasienio kaimus, kuriuose stovi sugriuvę namai ir geltonuoja rudeniniai pušynai, o tai buvo neįmanoma dėl intensyvaus apšaudymo. „Aš išlieku optimistas. Bet, žinoma, tai karas. Žmonės tikisi, kad jis baigsis per artimiausią pusmetį. Jie labai pavargę“, – sakė V. Niankinas.
Rusijoje esantys ukrainiečių kariškiai juokauja, kad tas, kuris pagaus pirmąjį Šiaurės Korėjos karo belaisvį, bus apdovanotas dėžute šampano. „Iš tikrųjų mes perduosime šiaurės korėjiečius kompetentingoms institucijoms“, – sakė V. Ovčarenka. Ukrainos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad jau nukauti šeši Šiaurės Korėjos kariškiai.
V. Ovčarenko sakė manąs, kad rusai Sudžoje vargu ar priglaus sužeistus užsienio karius. Jis sakė, kad vietiniai gyventojai, su kuriais kalbėjosi, vartojo paniekinančius žodžius, apibūdindami žmones iš Čečėnijos, ir nurodė kaimynus, kurie su jais broliavosi. „Čia vyrauja neįtikėtinas rasizmas. Man tai pasirodė gana šokiruojantis dalykas“, – sakė jis.
Jo nuomone, Kursko reidas buvo sėkmingas, nepaisant nepageidaujamo keturių Šiaurės Korėjos brigadų atvykimo ir pirmųjų susirėmimų. „Pasiekėme daugiau, nei norėjome ar tikėjomės. Karo metu viskas nėra lengva. Tačiau apskritai jaučiamės pozityviai“, – sakė kariškis.
Kurią kalbą jis mokytųsi toliau? „Pirmiausia turiu patobulinti korėjiečių kalbą. Tada farsi, kuria kalbama Irane, o po to šiek tiek kinų kalbos“, – sakė jis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.