Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas paskelbė, kad ketvirtadienio smūgio Dnipro mieste metu Rusija panaudojo eksperimentinę raketą „Orešnik“. Ką gali ši raketa ir ar ji iš tiesų transformuos karą Ukrainoje?

Atsargos majoras Darius Antanaitis įvertino, kokie yra pagrindiniai „Orešnik“ privalumai ir trūkumai bei paaiškino, kodėl Ukraina galėjo manyti, kad Rusija panaudojo tarpžemyninę balistinę raketą.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys mano, kad smūgis Dnipre – nelogiškas karine prasme, o V. Putinas pasimetė savo paties naratyve.

Užsienio analitikai taip pat įvertino šio V. Putino manevro reikšmę karui Ukrainoje. Jų manymų tai – eilinis kartas, kai Rusijos diktatorius pasirenka nenuoseklią retoriką.

[[ge:lrytas:lrytas:35302392]]

Ketvirtadienio rytą, atsakant į Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje „Storm Shadow“ ir ATACMS raketomis, okupantų pajėgos įvykdė oro ataką Dnipre. Rusai į miestą smogė skirtingais raketų tipais.

Viena iš panaudotų raketų sulaukė itin didelio dėmesio – Ukraina tvirtino, kad atakos metu okupantai panaudojo tarpžemyninę balistinę raketą. Tiesa, Vašingtonas pranešė, kad toks Kyjivo vertinimas buvo netikslus.

Ketvirtadienio vakarą V. Putinas netikėtai kreipėsi į tautą ir atvertė kortas – Rusija išbandė naujo tipo vidutinio nuotolio hipergarsinę balistinę raketą.

[[ge:lrytas:lrytas:35260716]][[ge:lrytas:lrytas:35303228]][[ge:lrytas:lrytas:35292830]]

Turi tik keletą tokių raketų

Karingoje ketvirtadienio kalboje V. Putinas tikino, kad „Orešnik“ raketos panaudojimas buvo atsakas į „JAV planus sukurti ir panaudoti vidutinio ir trumpojo nuotolio raketas“.

Rusijos vadovas tvirtino, neva naujoji hipergarsinė raketa gali keliauti 10 machų greičiu (vienas machas – garso greitis), o „Reuters“ kalbinti šaltiniai Rusijoje teigė, kad jos atstumas – iki 5 tūkst. km.

Kremliaus šeimininkas taip pat išsakė skambų teiginį – pasak jo, dėl ypač didelio raketos greičio jos negali perimti jokia moderni oro gynybos sistema.

Per smūgį raketa „Orešnik“ Rusija panaudojo technologiją, naudojamą branduolinį ginklą gabenančiose balistinėse raketose – kelias nepriklausomai nukreipiamas galvutes gabenantį užtaisą (MIRV).

Internete pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose buvo galima matyti, kaip į miestą vienas po kito dideliu greičiu pataikė raketos užtaisai.

Atakos metu nuo raketos atsiskyrė kelios kovinės galvutės, galinčios pataikyti į skirtingus taikinius.

Ketvirtadienį JAV Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh patvirtino, kad Rusija panaudojo eksperimentinę vidutinio nuotolio balistinę raketą.

[[ge:lrytas:lrytas:35313857]]

Pareigūnė pridūrė, kad naujoji raketa buvo sukurta pagal Rusijos tarpžemyninę balistinę raketą RS-26 „Rubež“, galinčią nešti branduolinį užtaisą.

„Ja neabejotinai būtų galima pritaikyti nešti įvairių tipų, įprastines ar branduolines kovines galvutes“, – apie naująją Rusijos raketą kalbėjo S. Singh.

Ji įvertino, kad tai yra pirmas kartas, kuomet tokio tipo vidutinio nuotolio balistinė raketa buvo panaudota Ukrainoje.

Vienas JAV pareigūnas portalui „ABC News“ atskleidė, kad pastarosiomis dienomis Jungtinės Valstijos informavo Ukrainą apie galimą tokio Rusijos ginklo panaudojimą.

Pareigūno teigimu, Rusija greičiausiai turi tik „keletą“ tokių eksperimentinių raketų – tokį vertinimą atkartojo ir ukrainiečių pareigūnai.

Naudoti tarpžemyninę raketą nebūtų logikos

Karybos eksperto D. Antanaičio teigimu, pagrindinis šios raketos skirtumas nuo kitų Ukrainoje naudojamų raketų – užtaisų kiekis.

„Balistinė raketa pakyla į didelį aukštį ir krisdama įgauna didelį greitį. Kai ji įgauna didelį greitį, tada ją tampa sunku numušti.

[[ge:lrytas:lrytas:35313853]]

Bet dar sunkiau ją numušti tuo atveju, kada ji turi kelis užtaisus savo galvutėje, nes tuo atveju tu nežinai, kuris užtaisas yra koks“, – portalui Lrytas aiškino jis.

Ekspertas išskyrė tai, kad MIRV technologiją turinčios raketos gali smogti keliose vietose vienu metu, tačiau silpniau – jei kovinėje galvutėje yra daugiau užtaisų, kiekvienas iš jų atskirai turės mažesnę galią.

Po atakos Dnipre Ukrainos oro pajėgos tvirtino, kad Rusija atakavo miestą tarpžemynie balistine raketa RS-26 „Rubež“, tačiau šis vertinimas pasirodė netikslus.

D. Antanaitis mano, kad ukrainiečiai taip manė dėl to, kokiu greičiu ir kampu link taikinio įskriejo koviniai užtaisai – praktiškai statmenai.

„Kruizinė raketa skrenda kaip lėktuvas, mažesnio nuotolio balistinė raketa taip aukštai nepakyla ir taip pat krenta mažesniu kampu.

Tuo metu šiuo atveju tai buvo labai status kampas ir buvo keli užtaisai, o dėl to galima buvo padaryti tokią prielaidą“, – argumentavo jis.

D. Antanaitis paaiškino, kad tarpžemyninė raketa nuo kitų skiriasi savo skrydžio nuotoliu, tačiau jų užtaisai gali būti vienodi.

„Kalbant apie tarpžemyninės raketos panaudojimą Ukrainoje, nėra jokios logikos dėl vienos paprastos priežasties – skrydžio nuotolio.

[[ge:lrytas:lrytas:35313858]]

Tu sunaudoji didesnio skrydžio nuotolio raketą mažesniam nuotoliui. Kitaip tariant, tu gali pasiekti tą patį ar net geresnį rezultatą išnaudodamas mažiau resursų“, – sakė ekspertas.

Naujoji Rusijos „Orešnik“ vidutinio nuotolio raketa yra hipergarsinė ir gali pasiekti 10 machų greitį.

D. Antanaitis paaiškino, kad faktu, jog raketa yra vadinama hipergarsine stebėtis nereikėtų. Jis pažymėjo, kad praktiškai visos balistinės raketos galutinėje savo skrydžio fazėje pasiekia hipergarsinį greitį.

„Hipergarsas reiškia, kad jos (raketos – red. past.) kelis kartus viršija garso greitį. Skrydžio arba pakilimo metu, kol nepasiekia aukščiausios savo trajektorijos tokią raketą pakankamai lengvai numušti.

Tuo metu kai (raketa – red. past.) pradeda leistis žemyn ir įgauna hipergarsinį greitį, tokiu atveju tiesiog greitai sureaguoti ir sunaikinti ateinančią raketą yra sudėtinga“, – komentavo ginkluotės ekspertas.

D. Antanaitis išskyrė pagrindinius skirtumus tarp dažniausiai Ukrainoje naudojamų raketų. Pasak jo, pirmasis skirtumas tarp balistinių ir kruizinių raketų yra skrydžio tipas.

Balistinės raketos naudoja hiperbolę – kyla į viršų ir po to krenta žemyn veikiamos gravitacijos, o joms paprastai padeda ir variklis. Dažniausiai jos turi nedidelį nuotolį, negali manevruoti.

Tuo tarpu kruizinės raketos turi sparnus ir skrenda palei žemės paviršių ir gali keisti skrydžio nuotolį.

[[ge:lrytas:lrytas:35313859]]

„Jų greitis yra žymiai mažesnis, todėl numušti jas yra žymiai lengviau. Tačiau dėl kruizinių raketų galimybių laviruoti ir keisti skrydžio kryptį, ją sunku identifikuoti ir sunku nustatyti, kuriuo atveju, kur bus ta raketa, kad ją būtų galima numušti“, – aiškino jis.

„Rubež“ ir „Orešnik“ daug nesiskiria

Karo istoriko ir karybos eksperto Egidijaus Papečkio nuomone Rusijos smūgis Dnipre buvo „visiškas nulis“.

„Buvo atliktas bandomasis skrydis kovinėmis sąlygomis, tačiau neaišku, ar iš to daugiau naudos neturės NATO, jeigu pavyks surinkti pakankamai daug išlikusių raketos ir jos užtaisų dalių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ekspertas.

E. Papečkys svarstė, kad tiek RS-26 „Rubež“, tiek „Orešnik“ turi panašų veikimo nuotolį, būdą ir naujoji skiriasi tik didesniu greičiu.

„Iš esmės tai yra tas pats, tik naujesnis „Rubež“ analogas. Galbūt net paleistas iš RS-26 „Rubež“ paleidimo įrenginio“, – aiškino jis.

E. Papečkys įvertino galimybę, ar „Orešnik“ – dar vienas rusų melas, o iš tikro Dnipre buvo panaudota tarpžemyminė raketa „Rubež“.

„Su rusais tokia galimybė visada egzistuoja. Pagaliau, niekas nežino, kiek tas „Orešnik“ turi bendro ir kiek skirtumų su „Rubež“.

[[ge:lrytas:lrytas:35313852]]

„Niekas nėra matęs nė vienos iš jų sprogimo ir negali palyginti. Kaip visada tokiu atveju, reikia truputį palaukti, kol ukrainiečiai (ir amerikiečiai) susirankios nuolaužas ir galbūt mums pasakys kažką daugiau“, – svarstė ekspertas.

Jis mano, kad „Orešnik“ – ta pati „Rubež“ su naujesne raketa, tačiau jai iššauti naudojamas „Rubež“ paleidimo kompleksas.

Akcentuoja raketos nuotolį

Rusijos šaltiniai nuo pat ketvirtadienio akcentuoja frazę, kad raketa yra „vidutinio nuotolio“. Pagal raketų klasifikaciją tai reiškia, kad tokia raketa gali pasiekti iki 5.5 tūkst. kilometrų atstumą.

Eksperto manymu, taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia tokios raketos nepatenka į tarpžemynines raketas liečiančius susitarimus.

E. Papečkys išskyrė, kad anksčiau Kremlius bandė formaliai „pritempti“ „Rubež“ iki vidutinio nuotolio, tačiau tai Rusijai nepavyko.

„Antra, „vidutinio nuotolio“ reiškia, kad yra skirta atakuoti visų pirma Europoje esančioms NATO valstybėms, kurios turi labai mažai laiko pasiruošti nuo jų apsiginti.

Būtent todėl Europa visada buvo labai suinteresuota susitarimu dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų, sumažinančių tokią grėsmę“, – karybos ekspertas aiškino antrąją priežastį.

[[ge:lrytas:lrytas:35313856]]

Jo manymu, Kremliaus šaukiama frazė „vidutinis nuotolis“ yra pirmiausia skirta Vokietijai, kuri neapsisprendžia dėl leidimo naudoti raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Be to, Rusija siekia įbauginti visą Europos visuomenę, sukelti nerimą ir taip priversti žmones spausti politikus.

Nors V. Putinas tvirtino, kad raketa yra nenumušama, Kremlius taikiniu pasirinko Dniprą, kurio oro gynybos sistemos yra silpnesnės nei Kyjivo ar Odesos ir neturi šansų perimti tokias raketas.

E. Papečkio vertinimu, V. Putinas susipainiojo savo paties naratyve. Pasak Kremliaus šeimininko, Rusija jau yra pasigaminusi naujų raketų, tačiau vėliau paminėjo, kad smūgis buvo bandomasis ir reikia pradėti „Orešnik“ gaminimą.

[[ge:lrytas:lrytas:35313854]]

Jis aiškino, kad šis smūgis buvo politinė žinutė Vakarams, siekiant priminti, kad Rusija turi branduolinį ginklą, tačiau ši žinutė nepasiteisino.

Karybos eksperto manymu, JAV nebesitiki antro tokio raketos smūgio, o tai įrodo JAV ambasados Kyjive darbo atnaujinimas, kuri buvo uždaryta sužinojus apie potencialų smūgį.

„Reikėtų suprasti vieną esminį dalyką – Rusija turi daug branduolinių priemonių, ir jokie „Rubež“ ar „Orešnik“ padėties nekeičia, panaudojimo prieš NATO atveju atsakymas būtų greitas ir naikinantis, ką Kremlius irgi labai gerai supranta“, – apibendrino jis.

Karo drastiškai nepakeis

Smūgis „Orešnik“ raketa ketvirtadienį buvo neabejotina eskalacija, tačiau ar ši „naujoji“ V. Putino technologija gali transformuoti karą Ukrainoje?

Ketvirtadienį NATO atstovas įvertino, kad ši raketa neturės įtakos nei karo eigai, nei NATO paramai Kyjivui.

„Šio pajėgumo panaudojimas nepakeis nei konflikto eigos, nei atgrasys NATO sąjungininkes nuo paramos Ukrainai“, – sakė atstovas Farah Dakhlallah, pavadinęs raketos paleidimą „dar vienu Rusijos atakų prieš Ukrainos miestus pavyzdžiu“.

Pasak JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikų, balistinės raketos „Orešnik“ smūgis Dniprui ir V. Putino pareiškimai nerodo jokių rimtų šalies agresorės smogiamųjų pajėgumų pokyčių ar branduolinio ginklo panaudojimo rizikos.

[[ge:lrytas:lrytas:35313860]]

Okupantai į Ukrainą reguliariai paleidžia balistines raketas „Iskander“, hipergarsines balistines raketas „Kinžal“, taip pat sparnuotąsias raketas Kh-101, galinčias nešti branduolinį užtaisą.

Ankstesnės atakos buvo nukreiptos prieš pramonės objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant Dnipro miestą, ir padarė didelę žalą.

ISW pažymėjo, kad ši ataka nuo kitų skiriasi tik nauja raketa „Orešnik“. Taigi užpuolikai pademonstravo į kelias dalis skylančią ir dar didesnę žalą darančią amuniciją. Be to, Kremlius norėjo padidinti branduolinės grėsmės riziką.

Analitinis centras patikino, kad Vakarai turi patikimų priemonių tokioms grėsmėms suvaldyti, todėl V. Putino branduolinis riksmas neturėtų atgrasyti sąjungininkų lyderių nuo sprendimo toliau teikti pagalbą Ukrainai.

„2024 m. rugsėjį JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Williamas Burnsas įspėjo Vakarų politikos formuotojus nebijoti V. Putino branduolinės retorikos ir pavadino jį „chuliganu“, kuris „ir toliau kartkartėmis grūmoja savo lazda“, – pridūrė analitikai.

Pasak ekspertų, ketvirtadienio V. Putino pareiškimas tėra mojavimas „branduolinė lazda“, o pastarieji grasinimai nukreipti prieš Vakarus.

ISW priminė, kad Ukrainos gynybos pajėgos jau nuo 2023 m. apšaudė okupuotą Krymą ATACMS ir „Storm Shadow“ raketomis. Rusija šį nelegaliai užimtą pusiasalį laiko savo teritorijos dalimi.

Analitikai nurodė, kad Kremliaus naudojama „raudonųjų linijų“ retorika buvo labai nenuosekli, o tai kenkia bendram eskalavimo naratyvui.

[[ge:lrytas:lrytas:35313856]]

„V. Putinas nuosekliai eskaluoja karą, bet neisryžta imtis atsakomųjų veiksmų kaskart, kai Vakarų šalys gilina paramą Ukrainai.

Anksčiau diktatorius grasino griežtu atsakomuoju smūgiu, jei Vakarų šalys perduos Ukrainai raketinę artileriją, tankus, naikintuvus ir suteiks leidimą smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Jis nuolat keitė savo poziciją kaskart, kai Vakarai atsakydavo į jo blefą“, – apibendrino analitikai.

Po pareiškimų apie „nenumušamą“ ginklą – ekspertų vertinimas: bedė pirštu į V. Putino blefą ir keistą pasirinkimą (8)