Žaibiška Basharo al-Assado režimo griūtis ir diktatoriaus pabėgimas į Maskvą lyg žemės drebėjimas supurtė Siriją, kurią al-Assadų šeima, remiama Rusijos ir Irano, valdė geležiniu kumščiu nuo 1970 m. pradžios.

59 metų B.al-Assadas ne tik dominavo Sirijos politinėje scenoje, bet ir buvo tapęs geopolitinio žaidimo simboliu.

Bent jau iš pažiūros B.al-Assadas prieš porą dešimtmečių atrodė visiškai kitoks žmogus nei tas žiaurusis autokratas, kuriuo jis vėliau tapo vadovaudamas nestabiliai valstybei, pagrįstai režimo vykdomais kankinimais, įkalinimu ir žudynėmis.

„Jeigu reikėtų apibūdinti B.al-Assadą, sakyčiau, kad jis mandagus ir atkaklus, – sakė buvęs JAV ambasadorius Sirijoje Robertas Fordas. – Vis dėlto jis įeis į istoriją kaip žiaurus diktatorius, įstūmęs savo šalį į siaubingai griaunantį ir kruviną pilietinį karą. Tai visada bus jo palikimas.“

[[ge:lrytas:lrytas:35609802]]

Galiausiai kariuomenė bei saugumo tarnybos, terorizavusios, kankinusios ir naudojusios cheminius ginklus prieš Sirijos gyventojus, tiesiog išnyko, palikdamos B.al-Assadą be jokios apsaugos ir vienišą.

Šis žmogus nuėjo kelią nuo akių gydytojo iki diktatoriaus, šimtus tūkstančių žmonių pasiuntusio į mirtį.

B.al-Assado biografijoje buvo daugybė lūžio momentų, bet galbūt reikšmingiausiu tapo automobilio avarija, nutikusi už tūkstančių kilometrų nuo vietos, kur tuo metu jis gyveno.

[[ge:lrytas:lrytas:35615802]][[ge:lrytas:lrytas:35629156]][[ge:lrytas:lrytas:35632471]]

Įpėdinį teko pakeisti

Ankstų 1994-ųjų sausio 21-osios rytą jaunas Sirijos armijos pulkininkas Basselis al-Assadas sėdo į savo sportinį automobilį „Mercedes“ ir pasuko į Damasko oro uostą.

Tuomečio Sirijos prezidento Hafezo al-Assado vyriausiasis sūnus ir oficialus įpėdinis – visi šalyje žinojo, kad jis perims valstybės vairą po tėvo – privačiu lėktuvu turėjo skristi į Vokietiją, kur ketino praleisti atostogas slidinėdamas Alpėse.

Basselis šiek tiek užtruko kraudamasis daiktus, ir nors lėktuvas be jo nebūtų pakilęs, skubėjo atvažiuoti laiku iki numatyto išvykimo.

Policijos patruliai, kurie gerai žinojo jaunojo karininko „Mercedes“, nerizikavo stabdyti būsimojo prezidento automobilio, tad Basselis lėkė rūke skendinčiais žiemos keliais gerokai didesniu greičiu, nei leidžia taisyklės.

Šalia keleivio sėdynėje buvo įsitaisęs jo pusbrolis Hafezas Makhloufas.

Šis, įsėdęs į automobilį, prisisegė saugos diržą, Basselis – ne.

Greitkelyje, vedančiame į oro uostą, jaunasis al-Assadas įsibėgėjo iki 240 km per val., bet staiga prarado automobilio kontrolę.

[[ge:lrytas:lrytas:35635626]]

„Mercedes“ pradėjo slysti ir visu greičiu rėžėsi į betoninį skiriamąjį barjerą. Basselis žuvo iškart, sunkiai sužalotas jo pusbrolis atsidūrė ligoninėje.

Kartu su Basseliu buvo palaidoti dinastiniai al-Assadų šeimos planai – perniek nuėjo visos propagandininkų, ilgus metus pratinusių sirus, kad šaunusis pulkininkas su galantiška barzdele bus kitas jų prezidentas iki gyvos galvos, pastangos.

Netekęs mylimo sūnaus ir įpėdinio H.al-Assadas turėjo apsispręsti dėl naujo valdžios perėmėjo. Jis neturėjo didelio pasirinkimo: į prezidento kėdę galėjo sėsti arba vidurinis sūnus Basharas, arba jaunesnysis Maheras.

Iš jųdviejų Maheras atrodė tinkamesnis H.al-Assado įpėdinis. Kaip ir tėvas bei žuvęs brolis, jis pasirinko karjerą armijoje, buvo gerai žinomas kariškiams ir gyveno Sirijoje.

O Basharas prieš daugelį metų buvo persikėlęs į Londoną, kur vertėsi privačia akių gydytojo praktika, maksimaliai nutolusia nuo karinių reikalų, kuriuos taip mėgo jo šeimos vyrai. Ir vis dėlto tėvas įpėdiniu pasirinko būtent Basharą.

Iš armijos – į prezidentus

B.al-Assado gimimas 1965 m. sutapo su dramatiškais įvykiais Sirijoje, apskritai Viduriniuose Rytuose ir už jų ribų.

Tuo metu arabų nacionalizmas dominavo daugelio regiono šalių politiniame gyvenime, ir Sirija nebuvo išimtis.

[[ge:lrytas:lrytas:35635624]]

Iš Londono – vėl į gimtinę

B.al-Assadas buvo klusnus vaikas, besidomintis mokslais. Jis iš pradžių pasirinko kelią, tolimą nuo politikos ir kariuomenės: nutarė siekti karjeros medicinos srityje.

Baigęs studijas Damasko universitete 1992 m. B.al-Assadas išvyko į Jungtinę Karalystę, kur Londono akių klinikoje „Western Eye“ specializavosi oftalmologijos srityje.

Svetur B.al-Assadas gyveno patogiai: lankėsi savo mėgstamo dainininko Philo Collinso koncertuose ir apskritai mėgavosi britų kultūra.

Būtent Jungtinėje Karalystėje B.al-Assadas susipažino su savo būsimąja žmona – dešimčia metų jaunesne Asma. Londone gimusi Sirijos diplomatės ir kardiologo dukra studijavo informatiką Londono karališkajame koledže, o vėliau pradėjo dirbti investicinės bankininkystės srityje. Tačiau netrukus jos gyvenimas pasikeitė.

[[ge:lrytas:lrytas:35635622]]

Po vyriausiojo sūnaus Basselio žūties H.al-Assadas liepė Basharui grįžti į gimtinę.

Ten jis buvo išsiųstas mokytis į Chomso karo akademiją, o propaganda pradėjo formuoti senstančio prezidento vidurinį sūnų kaip būsimą tautos viltį.

Svajonės ir permainos

2000 metų birželį H.al-Assadas mirė, ir 34-erių Basharas greitai buvo paskirtas prezidentu. Tam reikėjo pakeisti Sirijos konstituciją, kad būtų sumažinta minimali 40 metų amžiaus riba šalies vadovo pareigoms eiti.

B.al-Assadas davė prezidento priesaiką ir iš karto pabandė nustatyti naują politinį toną. Savo kalbose jis pabrėždavo skaidrumą, demokratiją, vystymąsi, modernizavimą, atsakomybę ir institucinį mąstymą.

Praėjus keliems mėnesiams po tapimo prezidentu Basharas vedė Asmą. Vėliau jie susilaukė trijų vaikų: dukters Zeinos bei sūnų Hafezo ir Karimo.

Iš pradžių B.al-Assado retorika apie politines reformas ir žiniasklaidos laisvę daugeliui sirų įkvėpė vilties. Atrodė, kad jo vadovavimo stilius ir žmonos vakarietiškas išsilavinimas pranašauja permainų erą.

Sirija išgyveno trumpą santykinės žodžio laisvės laikotarpį, vadinamą Damasko pavasariu, nes vyriausybė leido šiek tiek politinės saviraiškos ir pilietinės visuomenės užuomazgų. Tačiau jau 2001 m. saugumo pajėgos vėl atnaujino represijas ir pradėjo suiminėti aktyvius opozicijos veikėjus.

[[ge:lrytas:lrytas:35635621]]

Konfliktas su Vakarais

2003 m. karas Irake smarkiai pablogino B.al-Assado santykius su Vakarais.

Sirijos prezidentas priešinosi JAV invazijai į Iraką, o tai buvo siejama su jo nuogąstavimais, kad Sirija gali tapti kitu amerikiečių karinės operacijos taikiniu.

Savo ruožtu Vašingtonas kaltino Damaską, kad šis užmerkia akis į ginklų kontrabandą sukilėliams, kovojantiems prieš JAV pajėgas Irake, ir leidžia ekstremistams kirsti abiejų šalių sieną.

2003 m. gruodį JAV įvedė sankcijas Sirijai dėl daugelio priežasčių, susijusių ne tik su Iraku, bet ir su Sirijos kariuomenės buvimu Libane.

2005 m. vasarį per galingą sprogimą Beiruto centre žuvo buvęs Libano ministras pirmininkas Raficas Hariri – vienas pagrindinių Sirijos oponentų Libane. Įtarimai iškart krito ant Damasko ir jo sąjungininkų.

Libane prasidėjo masiniai protestai, sutapę su tarptautiniu spaudimu Damaskui, todėl po beveik trijų dešimtmečių buvimo Libane Sirijos pajėgos buvo išvestos.

Nepaisant to, B.al-Assadas ir jo pagrindinė sąjungininkė Libano šiitų kovotojų grupuotė „Hezbollah“ nuolatos neigė prisidėję prie R.Hariri nužudymo – net ir po to, kai 2020 m. specialus tarptautinis tribunolas pripažino „Hezbollah“ narį šio nusikaltimo bendrininku.

[[ge:lrytas:lrytas:35635627]]

Protestus slopino žiauriai

Pirmąjį savo valdymo dešimtmetį B.al-Assadas stiprino santykius su Iranu ir siekė plėtoti ryšius su Kataru bei Turkija, tačiau tai pavyko tik trumpam.

Santykiai su Saudo Arabija taip pat buvo nestabilūs, nepaisant to, kad ši šalis pradžioje palaikė jaunąjį Sirijos prezidentą.

Iš esmės B.al-Assadas tęsė savo tėvo užsienio politikos kursą, elgėsi atsargiai ir vengė tiesioginių karinių susirėmimų. Bet opozicijos balsai ir toliau buvo slopinami.

Tiesa, 2010 metų gruodį A.al-Assad interviu žurnalui „Vogue“ pasakojo, kad prezidento šeimoje vyrauja demokratija.

Būtent tuo metu Tunise prekiautojas daržovėmis 26-erių Mohamedas Bouazizi viešai susidegino protestuodamas prieš jį persekiojusius vietos pareigūnus. Šis aktas Tunise įplieskė tautos sukilimą, per kurį buvo nuverstas prezidentas Zine El Abidine Ben Ali.

Tunisiečių ryžtas įkvėpė revoliucinius judėjimus visame arabų pasaulyje – Arabų pavasaris apėmė Egiptą, Libiją, Jemeną, Bahreiną ir Siriją.

Protestai prasidėjo ir Damaske, o po kelių dienų apėmė kitus miestus. Sirijos pietvakariuose esančios Daraos gyventojų pyktį sukėlė vaikų areštai už tai, kad jie ant sienų piešė prieš B.al-Assadą nukreiptus grafičius.

[[ge:lrytas:lrytas:35635630]]

Būtent tada subliūško kruopščiai kurtas Sirijos prezidento ir jo šeimos įvaizdis. B.al-Assado jaunesniojo brolio Mahero vadovaujamos saugumo pajėgos, vykdydamos oficialią politiką, Daraoje šaudė į demonstrantus, o ginkluota režimą palaikanti milicija, vadinama šabiha, pradėjo veikti kaip mirties būriai.

B.al-Assadas laukė dvi savaites prieš kreipdamasis į tautą. Kalbėdamas parlamente prezidentas pažadėjo sužlugdyti tai, ką pavadino sąmokslu prieš Siriją, kartu pripažindamas, kad daugelis žmonių poreikių nebuvo patenkinti.

Bet susidorojimas Daraoje išprovokavo dar daugiau protestų keliuose miestuose, reikalauta B.al-Assado atsistatydinimo. Valdžia toliau atsakė smurtu, dėl neramumų apkaltinusi diversantus ir išorės jėgų kontroliuojamus agentus.

Kilo pilietinis karas

Palaipsniui konfliktas virto karu tarp vyriausybės pajėgų ir opozicijos grupuočių, kurios visoje šalyje griebėsi ginklų.

Intensyvėjant susirėmimams ir represijoms, Jungtinių Tautų vertinimais, žuvusiųjų skaičius išaugo nuo dešimčių iki šimtų tūkstančių. Į Sirijos pilietinį karą vis dažniau kišosi išorės jėgos.

Rusija, Iranas ir jo finansuojamos ginkluotos grupuotės stojo į B.al-Assado pusę, o Turkija ir Persijos įlankos valstybės ėmė remti ginkluotą opoziciją.

Nors prieš B.al-Assadą nukreiptose demonstracijose iš pradžių skambėjo šūkiai už demokratiją ir laisvę visiems, ilgainiui protestai ėmė įgauti religinį pobūdį. Kai kurios opozicinės grupuotės ėmė kaltinti vyriausybę, kad ji teikia pirmenybę alavitams sunitų daugumos sąskaita.

[[ge:lrytas:lrytas:35635628]]

Užsienio kišimasis dar labiau sustiprino religinius nesutarimus.

Islamistų grupuotės buvo priešiškai nusiteikusios alavitų, kaip kitatikių, atžvilgiu, o Iranui lojalios šiitų sukarintos grupuotės, vadovaujamos „Hezbollah“, plūstelėjo į Siriją paremti B.al-Assado režimo.

Kaimyniniame Irake stiprėjo ekstremistinė „Islamo valstybė“ (IS), kuri laikosi griežčiausios islamo teisės interpretacijos ir kurią daugelis pasaulio šalių pripažįsta teroristine grupuote.

IS pasinaudojo pilietiniu karu, kad užgrobtų teritorijas Sirijoje, paskelbdama apie naujo kalifato su sostine ar Rakos mieste Sirijos rytuose sukūrimą.

Praėjusio dešimtmečio viduryje B.al-Assado vyriausybė atrodė itin arti žlugimo, praradusi didelės Sirijos dalies kontrolę.

Bet Rusijos karinis įsikišimas pakeitė karo eigą ir leido prezidentui susigrąžinti svarbiausias teritorijas.

Įvykiai klostėsi žaibiškai

2018–2020 m. regioniniai ir tarptautiniai susitarimai lėmė, kad vyriausybės pajėgos kontroliavo didžiąją dalį Sirijos, o islamistų opozicijos ir kurdų sukarintos grupuotės pasidalijo kontrolę šalies šiaurėje ir šiaurės rytuose.

[[ge:lrytas:lrytas:35635694]]

Tai sustiprino B.al-Assado pozicijas ir leido jam pamažu grįžti į diplomatinę areną: 2023 m. Sirijos narystė Arabų lygoje buvo atkurta, o arabų šalys vėl atidarė savo ambasadas Damaske.

Nepaisant trečiąjį B.al-Assado valdymo dešimtmetį blogėjančios Sirijos ekonominės padėties, atrodė, kad jam pavyko įveikti sunkiausius iššūkius.

Bet 2023 m. spalio 7 d. netikėtas „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį sukėlė karą Gazos Ruože, kurio padariniai greitai paveikė Libaną ir ypač svarbią B.al-Assado sąjungininkę „Hezbollah“. Ši grupuotė per konfliktą su Izraeliu neteko daug svarbių vadų, įskaitant ilgametį lyderį šeichą Hassaną Nasrallah.

Tądien, kai Libane įsigaliojo paliaubos, Sirijos opozicijos pajėgos, vadovaujamos islamistų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), netikėtai atakavo ir greitai užėmė antrą pagal dydį šalies miestą Alepą.

Puolimas vyko sparčiai: per kelias dienas opozicija ėmė kontroliuoti svarbius miestus Chamą ir Chomsą, tuo pat metu vyriausybės pajėgos prarado pietinius šalies regionus.

„B.al-Assado režimas žlugo ne tik dėl gerai suplanuotos džihadistų operacijos, bet ir dėl to, kad per 13 pilietinio karo metų jo kariuomenė virto neįgalia, o kariai buvo demoralizuoti“, – situaciją įvertino žurnalo „New Lines“ redaktorius Hassanas Hassanas.

Paskutinėmis savo valdymo dienomis B.al-Assadas tęsė ugningas kalbas žadėdamas sutriuškinti sukilėlius, net kai jie veržėsi Damasko link. Galiausiai pusę amžiaus trukusi šeimos diktatūra krito akimirksniu.

Ukrainoje įklimpusi Rusija ir Izraelio ryžto spaudžiamas Iranas, pagrindiniai B.al-Assado sąjungininkai, šįkart jo režimo neišgelbėjo. Bet Maskva padėjo diktatoriui išvengti garantuotos mirties nuo įtūžusios minios, suteikusi jam su šeima prieglobstį.

[[ge:lrytas:lrytas:35635693]]

„Sirai B.al-Assadą visada prisimins kaip prezidentą, kuris sugriovė savo šalį ir ištrėmė savo žmones, – sakė Sirijos politikos analitikas Marwanas Kabalanas. – Jis prarado ne tik savo valdžią, bet ir visą tėvynę.“

Diktatoriaus aistra – prabangūs automobiliai

Sirijos diktatorius B.al-Assadas buvo įsikūręs komplekse Damasko pakraštyje, kurį sudaro trys šešiaaukščiai pastatai, supami erdvaus sodo. Po itin prašmatniai įrengta rezidencija išraizgytas tunelių tinklas.

Milžiniškame garaže rasta daugybė automobilių, kurių vertė – dešimtys milijonų eurų: BMW 7, „Lexus LX“, „Toyota FJ Cruiser“, „Mercedes-Benz S-Class“, „Cadillac Escalade“, „Mercedes-Benz SLS AMG“, „Bentley Continental GT“, „Rolls-Royce Ghost“, „Audi S8“, „Land Rover Defender“.

Įspūdingiausi – „Ferrari F50“ (kainuoja iki 5 mln. eurų), „Lamborghini LM002“, „Aston Martin“, „Ferrari F430“, „Lamborghini Diablo“.

Sukilėliai mėgina keisti savo įvaizdį

Puolimo prieš B.al-Assado režimą ašis buvo apie 30 tūkst. kovotojų turinti džihadistų grupuotė „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS) – kadaise žinoma kaip „al-Qaeda“ sparnas „Nusra Front“. 2016 m. HTS nutraukė ryšius su „al-Qaeda“ siekdama atrodyti nuosaikesnė, bet ji yra ir JAV, ir Rusijos teroristinių grupuočių sąraše.

HTS įkūrė ir vadovauja 42-ejų Abu Muhammedas al Julani, kurį patį JAV įtraukė į teroristų sąrašą 2013 m. Dabar jis ramina džihadistų bijančias Sirijos tautines bei religines mažumas teigdamas, kad šalyje visi bus saugūs.

Švedijos gynybos tyrimų agentūros, vyriausybinio analitinio centro, analitikas Aronas Lundas sakė, kad pastaraisiais metais A.M.al Julani ir HTS akivaizdžiai pasikeitė, bet tebėra gana griežtos linijos atstovai: „Tai viešųjų ryšių priemonė, tačiau faktas, kad jie apskritai imasi šių pastangų, rodo, jog nebėra tokie griežti kaip anksčiau. Senoji „al-Qaeda“ ar „Islamo valstybė“ niekada taip nebūtų pasielgusi.“

Po nesėkmingo bandymo sudaryti trumpalaikę Egipto ir Sirijos sąjungą (1958–1961 m.) valdžią Damaske užgrobė arabų socialistinio atgimimo partija „Baath“ sekdama bendro arabiško nacionalizmo idėjomis.

Kaip ir dauguma to meto arabų šalių, Sirija nebuvo demokratinė valstybė, joje nevyko daugiapartiniai rinkimai.

Alavitų musulmonų mažuma, kuriai priklauso al-Assadų šeima, buvo viena labiausiai nuskriaustų Sirijoje, ir daugelis alavitų naudojosi Sirijos armija kaip socialiniu liftu.

Armijos karininkas H.al-Assadas pasižymėjo kaip ištikimas partijos „Baath“ šalininkas ir 1966 m. buvo paskirtas gynybos ministru. Jis toliau stiprino įtaką, savo rankose sutelkdamas valdžią šalyje.

1971 metais H.al-Assadas tapo Sirijos prezidentu ir šias pareigas ėjo tris dešimtmečius, iki pat savo mirties. Atsižvelgiant į pokario Sirijos istoriją, kurią ženklino virtinė karinių perversmų, toks ilgaamžiškumas buvo sumanios politinės manipuliacijos rezultatas.

H.al-Assadas valdė geležine ranka, užgniauždamas opoziciją ir kitaminčius. Tačiau užsienio politikoje Sirijos prezidentas buvo pragmatiškas: aktyviai bendradarbiavo su Sovietų Sąjunga, bet tuo pat metu 1991-aisiais Persijos įlankos kare prisijungė prie JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos.

Basharas buvo dar paauglys, kai jo tėvas numalšino uždraustos Musulmonų brolijos sukilimą, sulygindamas su žeme Chamos miestą, kai per armijos apšaudymą nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių. Tai buvo šiurpą keliantis pavyzdys, rodantis, kaip B.al-Assado režimas ateityje dorosis su opozicija.

Parengta pagal BBC, „The Insider“ inf.

Nuo karjeros Londone iki tūkstančių tėvynainių žudiko: B. al-Assado gyvenime viską pakeitė lemtingas įvykis (1)