Įsiveržimas į Kursko sritį ir teritoriniai praradimai rytų Ukrainoje. Tai – svarbiausi įvykių ir netikėtumų kupinų 2024 metų akcentai, teigia portalo Lrytas kalbintas ekspertas.

Šie metai buvo itin sunkūs Ukrainai. Dar praėjusių metų pabaigoje užstrigo JAV karinė parama, o to pasekmės persikėlė į šiuos metus – buvo pralaimėtas Avdijivkos mūšis, o Rusijos pajėgos patyrė didelių pergalių rytinėje šalies dalyje.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys apžvelgė tris Rusijos karo tikslus, esminį Ukrainos uždavinį 2024 metais ir įvertino abiejų konflikto šalių sėkmę pastaraisiais metais.

Jo manymu, metų pradžioje sulėtėjusi karinė parama apsunkino Ukrainos situaciją, tačiau besiginančiai šaliai šie metai buvo geresni, nei tikėjosi Rusija ir likęs pasaulis.

[[ge:lrytas:lrytas:35855659]]

Tuo tarpu Rusijai pavyko tik dalinai įvykdyti vieną iš savo tikslų, o šalies vadovas Vladimiras Putinas savo trumparegiškais veiksmais stipriai pakenkė savo įvaizdžiui prieš JAV į valdžią grįžtant Donaldui Trumpui.

Užstrigusią karinę paramą iliustruoja tai, kad Ukrainos pajėgos metų pradžioje jautė itin opų artilerijos badą – leidinio „Defence Express“ duomenimis, sausį Rusijos pajėgos iššovė penkis kartus daugiau artilerijos sviedinių.

Nors balandžio mėnesį JAV patvirtino naują paramos paketą, okupantai vis vien veržėsi į priekį. Pavasarį Rusijos pajėgos įsiveržė į šiaurinę Charkivo sritį, o rudenį užėmė Vuhledarą – miestą „tvirtovę“, kurį Ukraina sėkmingai gynė nuo pat pirmųjų karo metų.

[[ge:lrytas:lrytas:35846200]][[ge:lrytas:lrytas:35855904]][[ge:lrytas:lrytas:35767096]]

Per visus metus Rusijos pajėgos užėmė apie 3 985 kv. km teritoriją – septynis kartus daugiau, nei 2023 metais, o vien lapkritį okupantai užėmė 725 kv. km.

Tiesa, šie metai buvo itin kruvini Rusijos pajėgoms. Ukrainos kariuomenės generalinio štabo duomenimis, per 2024 metus okupantai prarado beveik 428 tūkst. kareivių (sužeisti ir žuvę), 3680 tankų ir 8916 šarvuotų kovos mašinų.

Nors Rusija sugeba atstatyti savo praradimus, okupantai pradeda susidurti su personalo mobilizavimo problemomis – tai parodo ir Šiaurės Korėjos karių atvykimas į frontą, anksčiau portalui Lrytas aiškino atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Įvykių kupini metai Ukrainai atnešė ir netikėto pozityvo – rugpjūtį ukrainiečiai įsiveržė į Kursko sritį ir užėmė virš 1 tūkst. kv. km. teritoriją, okupantai užbuksavo į vakarus nuo Bachmuto ir lėtai veržėsi šiaurinėje Donecko ir rytinėje Charkivo srityje.

[[ge:lrytas:lrytas:35856433]]

E. Papečkys mano, kad nors Kursko „gambitas“ atrodė kaip ne itin racionalus ir protingas veiksmas, tačiau dabar, eksperto teigimu, ši operacija pasitvirtino tiek karine, tiek politine prasme.

Kyjivas taip pat sulaikė ilgai laukto sąjungininkų sprendimo – JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija suteikė leidimą smogti tolimojo nuotolio raketomis į Rusijos teritoriją, taip mažinant okupantų pajėgų efektyvumą.

Ukraina savo ruožtu susilpnino Rusijos Juodosios jūros laivyną – sėkmingi smūgiai tolimojo nuotolio raketomis ir „Magura“ vandens dronais sunaikino tokius laivus, kaip „Sergey Kotov“, „Cezar Kunikov“ ir „Ivanovets“, o okupantams teko atsitraukti į tolimesnius uostus.

Be to, pasaulyje įvyko karą galintis transformuoti įvykis – Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose.

[[ge:lrytas:lrytas:35856710]]

Respublikonas savo kampanijos metu dažnai pasisakė apie karinės paramos Ukrainai mažinimą, arba suteikimą paskolos principu, kritikavo JAV leidimą smogti tolimojo nuotolio raketomis į Rusijos teritoriją ir dažnai akcentavo taikos būtinybę.

E. Papečkys nepiešia niūriausio scenarijaus Ukrainai dėl D. Trumpo pergalės – šalis neturėtų baimintis dėl visiško paramos praradimo. Ekspertas išskyrė, kad to priežastis yra kai kurie Ameriką erzinantys Kremliaus vadovo Vladimiro Putino sprendimai.

Galų gale, Ukraina susidūrė su personalo kiekio ir moralės problemomis. Visus metus ukrainiečių kariai ir dalinių vadai nuogąstavo, kad fronte trūksta pajėgumų, o kovojantys kariškiai yra pavargę.

Sumažinus šaukimo amžių nuo 27 iki 25 metų Kyjivas susidūrė su mobilizacijos problemomis – žmonės vengė karinio šaukimo, o ukrainiečiai socialiniuose tinkluose skundėsi dėl naujų brigadų efektyvumo fronte.

[[ge:lrytas:lrytas:35856711]]

Besikeičiančias realijas iliustruoja ir pasikeitusi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio retorika – gruodį jis pripažino, kad šalis neturi pajėgumų atsikovoti dalies okupuotų teritorijų ir vis dažniau išreiškė savo ryžtą eiti teisingų taikos derybų link.

Šiais metais Rusija ir toliau tęsė Ukrainos apšaudymą bepiločiais orlaiviais ir raketomis. Leidinio „The Kyiv Independent“ duomenimis, vien į sostinę Kyjivą okupantai per metus paleido 1.3 tūkst. dronų ir 250 raketų.

Gruodį okupantai pirmą kartą nuo karo pradžios panaudojo naująją vidutinio nuotolio hipergarsinę raketą „Orešnik“, kurios, V. Putino teigimu, „negali numušti“ jokia Ukrainos oro gynybos sistema.

Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad šis ginklas buvo pasitelktas propagandos tikslams, rusai šių raketų neturi daug, o pati „Orešnik“ gali būti modifikuota tolimojo nuotolio raketos RS-26 „Rubež“ versija.

[[ge:lrytas:lrytas:35856465]]

E. Papečkio teigimu, nors Ukrainos apšaudymai buvo svarbus įvykis, Rusija žiemą dar nėra pajėgi daryti tokių nuostolių energetikos sistemai, kaip pernai.

„Čia irgi reikėtų pastebėti, kad ir rusai visgi tų priemonių neturi tiek, kiek norėtų <...>, o ukrainiečiai šiek tiek sustiprino savo oro gynybos priemones, vis dėlto šiek tiek geriau apsaugodami savo sistemą, nei 2023 metais“, – aiškino jis.

Kokie buvo Ukrainos ir Rusijos tikslai?

E. Papečkys išskyrė, kad 2024 metais rusai turėjo tris tikslus – išsekinti ukrainiečius, užimti kuo daugiau teritorijos ir atgrasyti Vakarus nuo paramos Ukrainai.

[[ge:lrytas:lrytas:35856519]]

Pagrindinis iš šių tikslų, eksperto nuomone, buvo ukrainiečių išsekinimas, siekiant, kad jie nebepajėgtų kovoti toliau ir sėkmingai priešintis.

„Dalinai jiems pavyko tik įgyvendinti antrą planą (teritorijų užėmimas – red. past.), bet jie tikrai šiemet planavo užimti daugiau ir tam turėjo pagrindo – šie metai ukrainiečiams turėjo būti gerokai mažiau sėkmingi, nei kad yra dabar.

Ir išsekinti visiškai ukrainiečių pajėgų jiems nepavyko. Taip, kad šie metai, kurie turėjo būti labai sunkūs, tai jie buvo sudėtingi, bet ne tokie sunkūs, kokių buvo galima tikėtis“, – aiškino ekspertas.

Tuo tarpu pagrindinis Ukrainos tikslas šiais metais buvo išgyventi, mano karo istorikas – atsilaikyti kiek galima mažesniais nuostoliais, prarandant kiek galima mažiau teritorijos ir išlaikant kovinių pajėgų vertę.

[[ge:lrytas:lrytas:35856434]]

„Jie (Ukraina – red. past.) labai sunkiai pradėjo metus, iššūkių kilo kuriam laikui sutrikus JAV karinės pagalbos tiekimui praėjusių metų pabaigoje.

Šiandien mes matome, kad padėtis fronte yra tikrai sunki, bet matome, kad rusų puolimai susiaurėjo, jie jau nebepajėgia pulti visame fronto ruože, viskas yra susikoncentravę Rytų Ukrainoje“, – vertino E. Papečkys.

Karybos eksperto manymu, nepaisant teritorinių praradimų, šis ukrainiečių tikslas buvo įgyvendintas.

Ukraina nepasirinko priešininko, ji kovoja su daug didesniu agresoriumi ir tie teritoriniai praradimai šiais metais, jie yra visiškai suprantami“, – teigė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:35856502]]

Anot E. Papečkio, itin svarbi operacija Kursko srityje taip pat nebuvo sugalvota per vieną naktį, o tokį planą Ukraina galėjo brandinti nuo karo pradžios.

„Tačiau reikėjo sulaukti to momento – jie labai tiksliai apskaičiavo akimirką, kada gali smogti Kurske, užsiimti labai patogias gynybos pozicijas ir jose laikytis kiek galima ilgiau. Ir šiandien, nepaisant spaudimo Kurskui, ukrainiečiai ten pakankamai sėkmingai ginasi“, – įvertino ekspertas.

Kas įvyko šiemet ir ko tikėtis artėjančiais metais?

Kalbėdamas apie artėjančius metus E. Papečkys visų pirma priminė apie praėjusią žiemą – JAV paramos pristabdymas ukrainiečiams iš karto pasijuto fronte.

[[ge:lrytas:lrytas:35856490]]

„Tai kainavo daug gyvybių ukrainiečiams, nes karinė parama, ypač JAV, yra kritiškai svarbi.

Todėl ir dabar matome tam tikrus politinius žaidimus, nes Ukraina bando sau sudaryti palankias sąlygas kalbėtis su JAV dėl paramos. Jie norėtų užsitikrinti, toliau išlaikyti Amerikos paramą“, – aiškino jis.

Eksperto nuomone, artėjančių metų kovinių veiksmų eiga stipriai priklausys nuo JAV paramos.

Tačiau vienas dalykas jau aiškus – šios žiemos kampanijos metu, įskaitant sausį ir vasarį, pagrindiniai okupantų tikslai yra Pokrovskas ir Kurachovė. „Rusija bandys kiek galima toliau pasistumti Rytų Ukrainoje“, – sakė E. Papečkys.

[[ge:lrytas:lrytas:35856596]]

Po to, kai vasario mėnesį Ukrainos pajėgos prarado Avdijivką, rusai tęsė savo puolimą pietvakarių Donecko srityje – jau balandį Rusijai žaibiškai užėmus Očertynės kaimą, ekspertai skambino pavojaus varpais.

Paklaustas, ar Avdijivkos praradimas Rusijai „atvėrė vartus“ į Donecko sritį, E. Papečkys šio praradimo nesureikšmino. Mat kiekvienas užimtas miestas atveria vartus į sekantį.

„Kai mes sakome „atveria vartus“, mes įsivaizduojame, kad priešininkas tiesiog pramušė tuos vartus ir nuėjo praktiškai nestabdomas.

Kalbėti apie tai, kad rusai „pramušė vartus“ būtų galima, jeigu Rusijos pajėgos būtų sugebėjusios pasiekti Dnipro miestą – ukrainiečiai būtų priversti persikelti į vakarinį Dniepro krantą. Tai būtų didžiulis pralaimėjimas ir būtų galima kalbėti apie prasiveržimą“, – aiškino ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:35856707]]

Karybos ekspertas pabrėžė, kad Avdijivkos užėmimas Rusijai nebuvo milžiniška operacinė sėkmė – ji buvo paimta su didžiuliais nuostoliais.

Tiesa, eksperto manymu, pagrindinė problema Ukrainai kilo, kai ji, praradusi Avdijivką, nesugebėjo iš karto sustabdyti Rusijos pajėgų.

„Po Avdijivkos užėmimo rusai sugebėjo padaryti tokį gana didesnį šuolį gilyn, nei įprastai, atstumdami ukrainiečius toliau“, – aiškino jis.

Vasarį, užėmus Avdijivką, okupantus nuo rytinės Pokrovsko dalies skyrė 35 km atstumas, tačiau pirmadienį, stebėtojų grupės „DeepStateMap“ duomenimis, rusai jau buvo 3 kilometrų atstumu nuo pietinės miesto dalies.

[[ge:lrytas:lrytas:35856716]]

Be to, okupantai pasistūmėjo į pietvakarius nuo Avdijivkos, bei pradėjo puolimą šiaurės kryptimi iš pietinės Donecko srities – spalį užėmė ir Vuhledaro miestą „tvirtovę“.

Šis puolimas iš pietų ir šiaurės rytų lėmė, kad okupantai pasiekė Kurachovės miestelį, kurį rusų pajėgos jau yra beveik okupavusios.

Kituose regionuose, kur Rusija vykdė puolamąsias operacijas – Charkivo, Luhansko ir šiaurinėje Donecko srityse – okupantų pajėgos pasiekė žymiai lėtesnį progresą.

Charkivo srityje okupantai sugebėjo pasiekti Oskilo upę ir atskirti Ukrainos pajėgas, kovojančias dešiniajame upės krante, į dvi dalis. Tam, kad pasiekti upę, Rusija pasistūmėjo apie 15 kilometrų į vakarus.

[[ge:lrytas:lrytas:35856717]]

Nors Rusija priartėjo prie Kupjansko, pirmadienį okupantai buvo 2,4 kilometrų atstumu nuo šiaurinės miesto ribos. – čia didelio prasiveržimo nebūta. Per metus rusai prie miesto priartėjo tik 4 kilometrais.

Rusija gegužę atidarė naują frontą Charkivo srityje, tačiau čia okupantų puolimas greitai įstrigo Ukrainos gynyboje, o Vovčansko mieste prasidėjo įnirtingi mūšiai. Tiesa, nuo vasaros pradžios fronto linijos šiame sektoriuje beveik nepasikeitė.

Šiaurinėje Donecko srityje rusų pajėgos šiemet nesugebėjo pasiekti didelių pergalių. Nors Rusija kirto kanalą, esantį į rytus nuo Časiv Jaro ir įžengė į miesto rytinę dalį, okupantų progresas šiame sektoriuje buvo lėtas.

Vis dėlto okupantai sugebėjo užimti Niujorko miestelį, esantį į šiaurę nuo Avdijivkos ir įžengė į Torecką, kuriame vyksta įnirtingos kovos.

[[ge:lrytas:lrytas:35856518]]

„Čia karas, o ne kortų žaidimas – Rusijos pajėgos šiandien fronte yra išaugusios tris kartus, lyginant su karo pradžia.

Mums kartais atrodo, kad ukrainiečiai kovoja su tokio pat dydžio pajėgomis, bet Rusijos pajėgos yra išaugusios tris kartus.

Rusai bent su tiek turėjo pradėti karą, tikėdamiesi jį laimėti. Taigi matome, kad ukrainiečių pajėgos sustiprėjo, transformavosi, bet jos dydžiu išlikusios panašios, kaip ir karo pradžioje, šiek tiek pagausėjusios“, – pastebėjo ekspertas.

E. Papečkys įvertino, kad vasaros kampanijos įvykius bus galima vertinti tik metų pradžioje, sužinojus, kaip sausį, vasarį ir kovą seksis rusams.

[[ge:lrytas:lrytas:35856507]]

„Kai visa tai bus aišku, susidėlios aiškesnės puolimo kryptys, aiškesnės tiek rusų, tiek ukrainiečių galimybės“, – prognozavo ekspertas.

D. Trumpo pergalė – nepalanki Ukrainai artėjančiais metais?

E. Papečkys skyrė didelį dėmesį D. Trumpo pergalei JAV prezidento rinkimuose. Jis pabrėžė, kad signalai, kuriuos siunčia respublikono aplinka, nėra palankūs Ukrainai.

„Bet čia mes neturėtume spekuliuoti ir burti iš kavos tirščių, nes aš matau visiškai kitą D. Trumpą, nei per jo ankstesnę kadenciją <...>. Jis yra gerokai brandesnis, geriau supranta kas vyksta ir ką jis norėtų pasiekti. Ir vis dėl to D. Trumpas atstovauja JAV interesams“, – aiškino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:35856712]]

E. Papečkys pabrėžė, kad yra didelė tikimybė, jog JAV neturėtų visiškai apleisti Ukrainos ir išskyrė prieš Ameriką nukreiptus Rusijos veiksmus – jie, pasak eksperto, gali priversti Ameriką išlaikyti paramą Kyjivui.

Pirmoji Rusijos klaida, E. Papečkio teigimu, buvo trumparegiškas retorikos, nukreiptos prieš JAV naudojimas, bandymas kurstyti priešiškumą Amerikai savo visuomenėje.

„Kita klaida, kurią padarė Rusija – Šiaurės Korėja. Ji buvo viena iš tų temų, kuriomis užsiėmė D. Trumpas, jis jaučiasi sustabdęs Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo bandymus.

Susidėjęs su Šiaurės Korėja V. Putinas labai pakenkė savo įvaizdžiui ir pakenkė galimoms deryboms su D. Trumpu, kalbant apie Ukrainą“, – E. Papečkys vardino faktorius, kurie gali lemti JAV paramos Kyjivui išlaikymą.

[[ge:lrytas:lrytas:35856506]]

Dar birželį V. Putinas apsilankė Šiaurės Korėjoje ir susitiko su diktatoriumi Kim Jong Unu. Jau spalį paaiškėjo, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė apie 10–12 tūkst. kareivių, kurie vėliau buvo pastebėti Kursko srityje.

Gruodžio mėnesį pasirodė pirmieji pranešimai, kad jie kovoja fronto linijoje, o mėnesio pabaigoje ukrainiečiai paėmė į belaisvę pirmą Šiaurės Korėjos karį, tačiau jis netrukus mirė nuo sunkių sužalojimų kare.

Tiesa, nors D. Trumpas galėtų išlaikyti karinę paramą, ekspertas pabrėžė ir kitą medalio pusę – visos šalys, kurios su karu yra susijusios tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, norėtų, kad karas pasibaigtų.

„Bet tai toli gražu nereiškia, kad JAV, įskaitant D. Trumpo administraciją, pasiruošusi priversti Ukrainą pasiduoti šiandieniniams Rusijos reikalavimams.

Politinėje erdvėje laukia nežinomybė – visos šalys dėliojasi savo derybų įrankius ir visos ruošiasi sunkioms deryboms, jos bandys kažkaip ieškoti sprendimo“, – aiškino E. Papečkys.

Karo istorikas nemano, kad JAV galėtų visiškai mesti Ukrainą ir paliktų ją Rusijos valiai ir lieptų sutikti su Kremliaus sąlygomis.

„Amerikiečiai, tiek D. Trumpo administracija, tiek jau baigianti kadenciją administracija, puikiai supranta, kad Rusija yra agresorė ir jei jai duosi nukasti ranką, ji pasistengs nukąsti ir galvą.

Visi supranta, kad šiandieninis Rusijos režimas save diskreditavo susidėdamas tiek su Iranu, o ypač su Šiaurės Korėja.

Tai yra būdinga Kremliui – Rusija daro tokius greitus, ryžtingus sprendimus, kurie tarsi ir geri šiandien, bet kurie jiems kelią problemas rytoj“, – šių metų Rusijos sprendimus apibendrino ekspertas.

„Čia karas, o ne kortų žaidimas“: ekspertas įvertino metus Ukrainoje ir pateikė prognozę – V. Putinas prisidirbo