Prieš kelias savaites Ukrainos karys buvo įkalinimo kameroje su dar septyniais kaliniais, atlikdamas bausmę už tai, kad per automobilio avariją netyčia nužudė savo draugą.
Dabar 28 metų Valerijus yra tarp tūkstančių nuteistųjų, tarnaujančių savo šaliai fronto linijoje prieš Rusiją, po to, kai buvo išleistas iš kalėjimo pagal programą, kuria siekiama sustiprinti išsekusias Ukrainos pėstininkų gretas.
Paklaustas, ką reiškia būti mūšio lauke, o ne už grotų, jis atsakė: „Mano motyvacija buvo ginti Ukrainą, savo šeimą ir artimuosius... Jausmas, kai išeini iš kalėjimo ir supranti, kad vėl esi laisvas, yra neapsakomas. Laisvė juk yra laisvė. Ten (kalėjime) buvo labai sunku, o kai išėjau čia, viskas buvo nauja, viskas buvo puiku. Jaučiausi taip, tarsi būčiau gimęs iš naujo.“
Nuo praėjusių metų gegužės, kai Ukrainos vyriausybė pirmą kartą paskelbė apie kalinių verbavimo kampaniją, iš kalėjimų visoje Ukrainoje į ginkluotąsias pajėgas buvo paleista apie 6 800 nusikaltėlių. Rusija, priešingai, jau seniai siunčia savo nusikaltėlius į fronto liniją.
Ne kiekvienas Ukrainos kalinys gali prašyti paleidimo. Nuteistieji už sunkiausius nusikaltimus, įskaitant dviejų ar daugiau žmonių nužudymą, seksualinius nusikaltimus ir išdavystę, negali būti paleisti.
Visi tinkami savanoriai turi praeiti medicininę patikrą ir gauti teismo leidimą. Jie pasirašo sutartį, kuria sutinka vienerius metus kovoti be atostogų ir tarnauti iki karo pabaigos. Tuomet jie iš karto bus paleisti lygtinai.
„Sky News“ susitiko su grupe nusikaltėlių, nuteistų už įvairius nusikaltimus – nuo vagysčių iki banditizmo, – kurie kovoja, kad padėtų išlaikyti Rusijos teritorijos gabalą Kursko srityje, kurį Ukraina užėmė praėjusią vasarą.
Jie priklauso reguliariajai ginkluotųjų pajėgų brigadai, tačiau jų dalinys „Škvalas“, kurį sudaro apie 100 nusikaltėlių, veikia atskirai nuo visų kitų.
Valerijus, slapyvardžiu „Hakeris“, ir dar trys neseniai į laisvę paleisti kaliniai mokosi pilotuoti dronus.
„Mane visada žavėjo dronai“, – pasakojo Valerijus, laikydamas valdymo pultą ir aplink užšalusį lauką šiaurės rytų Ukrainoje skraidindamas bepilotį orlaivį.
Laimingas atsitiktinumas
Jam pasisekė, nes dauguma išlaisvintų nusikaltėlių nukreipiami tiesiai į pėstininkų brigadą, prie kurios jie prisijungia.
Tai vienas pavojingiausių darbų mūšio lauke, kai kariams įsakoma šturmuoti priešo pozicijas arba jie atsiduria pačiame gynybinių linijų priekyje.
Tačiau 129-ojoje brigadoje yra galimybė kaliniams, turintiems potencialo, išmokti ir kitų įgūdžių, pavyzdžiui, valdyti atakos ir žvalgybos dronus.
33 m. Jevhenas buvo atlikęs dalį septynerių metų bausmės už tai, kad per muštynes smogė žmogui į kaklą, kai praėjusį mėnesį nusprendė palikti kalėjimą ir prisijungti prie kariuomenės.
Jis ką tik pradėjo mokytis valdyti bepiločius orlaivius, sakydamas: „Aš padedu Ukrainai ir tai yra mano pareiga. Galėjau tiesiog ramiai sėdėti kalėjime, bet čia galiu būti naudingesnis.“
Brigados kalinių būriui vadovauja aukštas, platus, charizmatiškas vyras, kuris, skirtingai nei jo vadovaujami nusikaltėliai, nėra nuteistasis. Verslininkas ir buvęs krepšininkas kovoja priešinasi plataus masto Rusijos invazijai nuo pat jos pradžios.
55 metų Anatolijus sakė, kad nusikaltėlių antplūdis yra sveikintinas šaltinis, padedantis sumažinti spaudimą fronto linijoje.
„Šie vaikinai dabar suteikia tokiems žmonėms kaip mes – na, ne mums, nes esame nenuilstantys, – bet kitiems kariams, pavyzdžiui, šauliams, galimybę pailsėti, atsikvėpti ir pasikeisti“, – sakė jis, sėdėdamas improvizuotame kabinete pastate, kuris kadaise buvo mokykla, bet tapo jo karių baze, kai jie nekariauja Rusijos Kursko regione.
Mes nevadiname jų nusikaltėliais
Jis sakė, kad prie jo komandos nori prisijungti daug kalinių, ir prognozuoja, kad iki vasario pabaigos jų bus pakankamai 500 vyrų batalionui suformuoti.
„Jie nori ateiti pas mus, nes mūsų požiūris yra tinkamesnis – karinis, – sakė Anatolijus. – Tai ne tik trims dienoms išdalyti šautuvus ir išsiųsti juos (kovoti). Mes vykdome visą (mokymo) ciklą ir su kiekvienu kariu asmeniškai rengiame kovinius mokymus.“
Jis taip pat draudžia visiems platesnėje brigadoje vartoti tokius terminus kaip „nuteistasis“, „kalinys“ ar „nusikaltėlis“, kai kalbama apie jo karius, kai jie apsivelka uniformą ir pasižada tarnauti. Tai pavojingas darbas.
Anatolijus papasakojo, kaip jo vyrai dalyvavo Ukrainos invazijoje į Kurską nuo pat jos pradžios rugpjūčio mėn. Per tą laiką jis neteko 17 karių, dar 30 buvo sužeisti.
Jis gyrė jų didvyriškumą, nepaisant to, kad jie turi kriminalinę praeitį, išskirdamas vieną devyniolikmetį, kuris buvo vaikų namuose, turėjo problemų su įstatymais ir atsidūrė kalėjime.
Anatolijus pasakojo, kad šis jaunuolis, slapyvardžiu „Nindzė“, prieš žūdamas per artilerijos smūgį praėjusių metų gruodį nukovė devynis gerai apmokytus rusų karius.
Nors „Nindzė“ buvo daugelio jo vadovaujamų buvusių kalinių drąsos pavyzdys, Anatolijus sakė, kad buvo ir nusivylimų.
Jis maždaug 10 nuteistųjų grąžino atgal į kalėjimą už taisyklių pažeidimus, įskaitant vieną vyrą, kuris kelis kartus bandė pabėgti ir pavogė automobilį.
„Štai tada supranti, kad kai kuriems žmonėms jau niekas nepadės, jiems čia ne vieta“, – sakė Anatolijus.
Už taisyklių pažeidimus – papildomas laikas kalėjime
Pagal kalinių paleidimo į laisvę sutartį visi, pažeidę susitarimą, bus grąžinti į kalėjimą ir gaus dar dešimt metų laisvės atėmimo bausmės, neskaitant jau atliktos bausmės.
Atskirame bazės pastate grupė naujai atvykusių nuteistųjų dalyvauja medicininiuose mokymuose, kuriuose mokoma, kaip elgtis, kai jie gali patirti sužeidimų mūšio metu.
43 metų Denysas įdėmiai klausėsi.
Jis atlikinėjo bausmę už dezertyravimą iš ankstesnio kariuomenės dalinio.
„Aš pasitaisiau ir nusprendžiau, kad tai (sugrįžti į ginkluotąsias pajėgas) yra teisingas sprendimas“, – sakė jis.
Paklaustas, koks jausmas treniruotis mūšiui praėjus vos trims dienoms po to, kai išėjo iš kalėjimo kameros, Denysas atsakė: „Tai Karas. Tai nėra malonus jausmas, bet tai turi būti padaryta.“
Parengta pagal „Sky News“ inf.