Žurnalistai teigia, kad 3,5 valandos trukęs nepaprastasis Europos vadovų susitikimas Paryžiuje sukėlė „visišką nusivylimą“.
„Žinome, kad tokie susitikimai nesibaigia sprendimais“, – po susitikimo sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Europos vadovai neišsakė jokių naujų bendrų idėjų, ginčijosi dėl karių siuntimo į Ukrainą ir kartojo banalias frazes apie pagalbą Ukrainai ir išlaidų gynybai didinimą.
„Šiandien Paryžiuje dar kartą patvirtinome, kad Ukraina nusipelno taikos pasitelkiant jėgą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Pagrindinis ginčas kilo dėl būtinybės siųsti karius į Ukrainą taikos susitarimo atveju. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė galimybę siųsti amerikiečių karius arba leisti Ukrainai prisijungti prie NATO, o tai reiškia, kad bet kokias pastangas užkirsti kelią Rusijai vėl pulti Ukrainą turės dėti europiečiai.
Tačiau Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pareiškė, kad Europos karių siuntimas į Ukrainą galimas tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos dalyvaus bet kokiose taikos palaikymo pajėgose.
Tačiau Lenkija, artima Ukrainos sąjungininkė, turinti vieną didžiausių kariuomenių Europoje, atsisakė paremti karių dislokavimą.
„Lenkija paprasčiausiai neturi papildomų pajėgumų siųsti karius į Ukrainą. Prancūzai yra toli, todėl jie gali siųsti karius į Ukrainą; mes esame arti, todėl negalime“, – sakė aukštas Lenkijos pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, pažymėdamas, kad Lenkija turi ilgas sienas su Rusijos eksklavu Kaliningrado sritimi ir Rusijos sąjungininke Baltarusija, kurias reikia sustiprinti Lenkijos pajėgomis.
Po susitikimo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad bet kokios diskusijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą yra „visiškai per ankstyvos“ ir „labai netinkamos“, kol vyksta karas.
Danijos atstovė Mette Frederiksen sakė, kad prieš siunčiant karius į Ukrainą reikia išsiaiškinti „daug, labai daug“ dalykų.
Europos vadovai rado bendrą kalbą dėl poreikio didinti gynybos išlaidas, kurios jau dešimtmetį nuolat didėja.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pripažino, kad „europiečiai turės padidinti tiek išlaidas, tiek pajėgumus, kuriuos teikiame Ukrainai“, o D. Tuskas sakė, kad JAV ir ES santykiai gynybos srityje įžengia į „naują etapą“, kadangi europiečiai supranta, jog reikia daugiau išlaidų gynybai ir didesnio savarankiškumo.
„Europa suprato JAV žinią, kad ji turi daryti daugiau. Dar per anksti sudaryti konkrečius susitarimus“, – sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schufas.
O. Scholzas dar kartą patvirtino, kad pritaria ES pasiūlymui taikyti nepaprastosios padėties sąlygą, pagal kurią būtų masiškai didinamos išlaidos gynybai, ir kurį praėjusią savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje parėmė U. von der Leyen. Pagal šį pasiūlymą šalys galėtų gynybos išlaidoms netaikyti ES skolos ir deficito apribojimų.
Tačiau, nepaisant nerimo, prilygstančio panikai, kuris vyravo praėjusį savaitgalį Miuncheno aukščiausiojo lygio susitikime saugumo klausimais po JAV viceprezidento J. D. Vance'o pikto išpuolio prieš Europos demokratiją, dauguma vadovų nebuvo linkę viešai nutraukti santykių su JAV, kuri nuo 1945 m. užtikrina žemyno saugumą.
„Europa ir Jungtinės Valstijos neturi būti pasidalijusios saugumu ir atsakomybe“, – sakė O. Scholzas.
„Kažkas taip pat turi pasakyti, kad Europa ir JAV suinteresuotos kuo glaudžiau bendradarbiauti“, – pridūrė D. Tuskas.
Parengta pagal „nv.ua“ ir POLITICO inf.