Rusija aktyviai išnaudoja po dėl Donaldo Trumpo pareiškimų atsirandantį pleištą tarp JAV ir Europos, o Vladimiras Putinas turi griežtai suformuotą reikalavimų sąrašą, kuriame – ne tik sąlygos dėl Ukrainos, bet ir ekonominiai reikalavimai.

Tokias išvadas dar vykstant ypatingos svarbos JAV ir Rusijos atstovų susitikimui darė situaciją atidžiai stebintys ekspertai.

Antradienį viso pasaulio akys nukrypo į Rijadą (Saudo Arabija), kur prie vieno stalo susėdę 7 žmonės dėstė savo pozicijas ir reikalavimus.

Pasaulį pasiekė ir kadrai, kuriuose užfiksuota, kaip prie dviejų Saudo Arabijos atstovų ir derybų mediatorių sėdi JAV ir Rusijos pasiuntiniai.

[[ge:lrytas:lrytas:36535409]]

Vienoje pusėje – trys JAV atstovai (Stev‘as Witkoffas, Marco Rubio, Mike‘as Waltzas) kitoje – du Rusijos (Sergejus Lavrovas, Jurijus Ušakovas).

Nei Ukrainos, nei Europos atstovai į šias derybas pakviesti nebuvo, nors būtent čia ir buvo kalbama apie Ukrainos ir Europos likimą.

[[ge:lrytas:lrytas:36527634]][[ge:lrytas:lrytas:36534859]][[ge:lrytas:lrytas:36535373]][[ge:lrytas:lrytas:36524780]]

Tai – pirmas kartas nuo Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario 24-ąją, kai tokio aukšto rango atstovai susėdo aptarti galimų paliaubų.

Analitikai: Rusija naudoja naują taktiką įvaryti pleištą tarp JAV ir Europos

JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) pareiškė, kad Rusija siekia „įvaryti pleištą tarp JAV ir Europos“.

Analitinis centras pažymėjo, kad tiek Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tiek buvęs Kremliaus užsienio reikalų ministro pavaduotojas Vasilijus Nebenzia „kategoriškai atmetė Europos dalyvavimą būsimose taikos derybose“. Abu vyrai taip pat apkaltino Europos šalis „agresyvumu“ Rusijos atžvilgiu, o V. Nebenzia teigė, kad ES ir Jungtinė Karalystė „nesugeba“ pasiekti jokio susitarimo su Rusija.

ISW pažymi, kad Rusija jau anksčiau kaltino NATO „sąmokslu ir pasirengimu būsimam karui su Rusija“, tačiau dabar jų dėmesys buvo nukreiptas į Europą.

„Rusijos kaltinimai, kad Europos šalys ir ES plačiąja prasme elgiasi agresyviai Rusijos atžvilgiu, yra pastebimas informacinis posūkis ir greičiausiai rodo naujas Kremliaus pastangas įvaryti pleištą tarp JAV ir Europos, pasinaudojant įtampa, akivaizdžiai matoma neseniai vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje“, – priduria ISW.

Ataskaita paskelbta tuo metu, kai JAV ir Rusijos pareigūnai šiandien Saudo Arabijoje rengia derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo – be Ukrainos ir Europos atstovų.

„The Telegraph“ atskleidė galimą V. Putino reikalavimų sąrašą

JAV ir Rusijos pareigūnams pradėjus derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kiekviena iš pusių turi savo reikalavimų sąrašą. Ir, kaip nurodo britų leidinys „The Telegraph“, nors Donaldo Trumpo aukščiausių diplomatų komanda siekia užbaigti karą, Vladimiras Putinas Saudo Arabijos derybas laiko unikalia galimybe išplėsti savo reikalavimų sąrašą.

V. Putinas jau anksčiau reikalavo, kad Ukraina išvestų savo karius iš keturių 2022 m. rugsėjį Rusijos aneksuotų teritorijų ir atsisakytų noro įstoti į NATO, nors V. Putinas greičiausiai reikalaus teisinio įsipareigojimo, kad Ukrainai niekada nebus leista įstoti į Aljansą.

Jis taip pat primygtinai reikalavo, kad Ukraina sumažintų savo karinius pajėgumus, kad nekeltų grėsmės Rusijai, o tai gali reikšti, kad reikia apriboti ilgojo nuotolio raketas, sunkiąją ginkluotę ir Vakarų karinę paramą.

[[ge:lrytas:lrytas:36538534]]

Be to, leidinyje pažymima, kad Rusija taip pat gali reikalauti sumažinti arba visiškai išvesti NATO pajėgas iš Lenkijos, Baltijos šalių (Estijos, Latvijos, Lietuvos) ir Rumunijos.

Dėdamas pastangas atkurti Rusiją po karo, V. Putinas taip pat tikriausiai sieks atšaukti griežtas ekonomines sankcijas, dėl kurių nukrito rublio kursas ir padidėjo infliacija.

Šie reikalavimai gali apimti energijos eksporto susitarimus, įskaitant „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių atidarymą, kad būtų atnaujintas dujų pardavimas Europai, o tai stabilizuotų Rusijos ekonomiką.

Be to, tarp reikalavimų galėtų būti ir 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos centrinio banko turto atšaldymas, kuris suteiktų Rusijos vyriausybei itin svarbų finansavimą pokario atstatymo darbams.

„V.Putinas kalbėtų ir su V.Zelenskiu“

Ilgalaikis susitarimas dėl Ukrainos yra „neįmanomas“ nesprendžiant platesnio Europos saugumo klausimo, antradienį pareiškė Kremlius, JAV ir Rusijai rengiant pirmąsias aukšto lygio derybas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Prieš užpuldama Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį, Maskva pareikalavo, kad NATO pasitrauktų iš Vidurio ir Rytų Europos.

„Perspektyvus ilgalaikis sprendimas yra neįmanomas nuodugniai neapsvarstant saugumo klausimų žemyne“, – tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP užduotą klausimą.

Jis taip pat nurodė, kad Maskva netrukdys Ukrainai stoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau pakartojo, jog ji ir toliau prieštarauja Kyjivo tapimui NATO dalimi.

„Kalbant apie Ukrainos stojimą į ES, tai yra suvereni bet kurios šalies teisė“, – sakė D. Peskovas.

„Tačiau viskas yra visiškai kitaip, kai kalbama apie saugumo klausimus ir karinius aljansus. Čia mes laikomės kitokio požiūrio, kuris yra gerai žinomas“, – aiškino jis.

2014 m. Maskva aneksavo Krymą ir rėmė ginkluotus prorusiškus separatistus rytuose po proeuropietiškos revoliucijos, kurios akivaizdoje buvo nuverstas Maskvai draugiškas Ukrainos lyderis.

Kremlius taip pat teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „pasiruošęs“ derėtis su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu.

„Pats V. Putinas sakė, kad, prireikus, jis būtų pasiruošęs derėtis su V. Zelenskiu, tačiau atsižvelgiant į realybę, kad gali būti kvestionuojamas V. Zelenskio legitimumas, reikia aptarti susitarimų teisinį pagrindą“, – kalbėjo D. Peskovas.

V. Zelenskio penkerių metų mandatas būtų pasibaigęs praėjusiais metais, tačiau Ukrainos įstatymai nereikalauja, kad prezidento rinkimai būtų rengiami galiojant karo padėčiai. Maskva tai atmeta ir ne kartą sakė, kad nelaiko V. Zelenskio „teisėtu“ prezidentu.

[[ge:lrytas:lrytas:36538532]]

V. Zelenskis yra pareiškęs, kad būtų pasiruošęs „leistis į kompromisą“ ir susitikti su V. Putinu, tačiau tik po to, kai Ukraina ir jos sąjungininkai susitars dėl bendros pozicijos, kaip užbaigti karą.

L. Kojala: forma – palanki Kremliui, tačiau scenarijų gali būti daug

JAV ir Rusijos diplomatų derybas apžvelgė ir Geopolitikos ir Saugumo Studijų Centro (GSSC) direktorius Linas Kojala.

Socialiniame tinkle „Facebook“ politologas rašė:

„JAV ir Rusijos delegacijų susitikimas Rijade baigėsi.

Pati susitikimo nuotrauka neabejotinai palanki Kremliui; ne tiek dėl diplomatinės izoliacijos pabaigos, kiek dėl prioriteto suteikimo. Agresorius yra prie stalo, o Ukraina palikta nuošalyje nerimauja dėl to, kas vyksta. Europos valstybės, kaip sakė vienas Miuncheno konferencijos dalyvis, apskritai liko „prie vaikų stalo“.

[[ge:lrytas:lrytas:36541091]]

Ne veltui Kremliaus spauda su pasimėgavimu svarsto, ką gi reiškia M. Rubio ir S. Lavrovo kaklaraiščių panašumas.

Visgi formos palankumas savaime nenulemia diskusijų turinio. Kitaip tariant, nežinome, kokią poziciją pristatė M. Rubio. Variacijos – nuo siūlymo švelninti sankcijas Rusijai – vardan „santykių atkūrimo“ – iki jų griežtinimo parodant, kad karas baigsis ne Maskvos sąlygomis. Amplitudė savaime verčianti nuogąstauti, bet paliekanti plačią scenarijų terpę.

M. Rubio pastarosiomis dienomis vertėsi per save kartodamas, kad a) tai nėra derybos (tik jų preliudija); b) kad Ukraina ir Europos šalys dalyvaus tikrose derybose; c) kad siekiama ilgalaikės taikos, o ne laikino sprendimo.

Ir kad pats M. Rubio, turėdamas ilgametę patirtį bei daug metų deklaruotą kritišką požiūrį Rusiją, tai supranta, nėra abejonių. Bet kokią oficialią poziciją atspindėjo, liks kurį laiką neatsakyta.“

Kas sėdi prie derybų stalo?

Prasidėjus deryboms, apžvelkime prie derybų stalo sėdinčius veikėjus.

Rusijos pusėje: Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. 72 metų S. Lavrovas daugiau kaip 20 metų atstovauja Vladimiro Putino Rusijai tarptautinėje arenoje.

V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Anksčiau jis dirbo Rusijos ambasadoriumi JAV.

JAV pusėje: JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, patvirtintas į šias pareigas tik praėjusį mėnesį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas – kariuomenės veteranas ir ilgametis D. Trumpo šalininkas.

JAV Artimųjų Rytų pasiuntinys Steve'as Witkoffas – asmeninis D. Trumpo draugas, golfo bičiulis ir milijardierius nekilnojamojo turto vystytojas.

Stalo priekyje – šeimininkai Saudo Arabijos atstovai: Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisal bin Farhan al-Saudas ir nacionalinio saugumo patarėjas Mosaadas bin Mohammad al-Aibanas.

Parengta pagal Karo studijų instituto (ISW), AFP, „The Guardian“ informaciją.

Išryškinta V. Putino taktika prieš JAV ir Kremliaus sąrašas: kokį žaidimą Rijade žaidžia Rusija (7)