Pasak „Politico“, susitarimo projektas buvo parengtas per aštuonias valandas trukusias derybas Džidoje (Saudo Arabija) tarp JAV delegacijos, vadovaujamos valstybės sekretoriaus Marco Rubio, ir Ukrainos pusės, kuriai vadovavo prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
V. Zelenskis, komentuodamas susitarimą socialiniame tinkle „X“, pabrėžė: „30 dienų truksiančios visiškos laikinos paliaubos, raketų, dronų ir bombų atakų nutraukimas ne tik Juodojoje jūroje, bet ir palei visą fronto liniją. Ukraina pasirengusi priimti šį pasiūlymą – mes tai vertiname kaip teigiamą žingsnį ir esame pasirengę jį priimti. Dabar Jungtinės Valstijos turi įtikinti Rusiją padaryti tą patį.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu pareiškė, kad planuoja aptarti šį planą su Vladimiru Putinu. „Tango šokama dviese“, – sakė jis.
D. Trumpo planas: ką JAV siūlo Ukrainai, Rusijai ir Europai
1. Kovos gali būti nedelsiant nutrauktos, jei Rusija sutiks
D. Trumpo administracija pateiks Maskvai ugnies nutraukimo planą. „Dabar kamuolys yra jų (rusų) aikštelėje“, – sakė M. Rubio. Kol kas Kremlius nepateikė jokių kitų sąlygų, išskyrus karo veiksmų sustabdymą, o Rusijos valdžia palankiai įvertino D. Trumpo požiūrį.
Pagal pagrindines susitarimų nuostatas, paliaubos leis taikyti humanitarines priemones, įskaitant apsikeitimą belaisviais, civilių įkaitų paleidimą ir „priverstinai perkeltų ukrainiečių vaikų grąžinimą“.
2. Ar V. Putinas sutiks?
Pirminė Maskvos reakcija buvo santūri. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova komentare valstybinės propagandos agentūrai TASS sakė: „Neatmetame galimybės, kad artimiausiomis dienomis bus užmegzti kontaktai su JAV atstovais.“
Nepaisant to, Vakarai ir toliau skeptiškai vertina V. Putino įsipareigojimą siekti ilgalaikės taikos. Rusija ir toliau gauna karinę pagalbą iš Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos, o tai stiprina jos pozicijas fronte. Be to, Kremlius primygtinai reikalauja vykdyti savo reikalavimus, įskaitant tarptautinį okupuotų teritorijų pripažinimą ir draudimą įsileisti Europos taikos palaikymo pajėgas. Ar jis atsisakys šių sąlygų dėl D. Trumpo spaudimo?
3. JAV atnaujina dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina
Vašingtonas atnaujino žvalgybinės informacijos tiekimą Kyjivui ir taip pat pažadėjo atnaujinti „saugumo pagalbą“, kuri greičiausiai apima ir karinę paramą.
4. Tai nėra taikos susitarimas
Pagal pasiūlymo sąlygas tai yra tik laikinas karo veiksmų nutraukimas, kuris gali būti pratęstas abiejų šalių susitarimu. Pasibaigus ugnies nutraukimui, turi prasidėti derybos dėl ilgalaikio susitarimo.
5. Tai nėra susitarimas dėl naudingųjų iškasenų
D. Trumpas anksčiau yra išreiškęs JAV susidomėjimą galimybe naudotis Ukrainos svarbiausių naudingųjų iškasenų, tokių kaip litis, uranas ir titanas, atsargomis. Tikėtasi, kad V. Zelenskis per neseniai vykusį vizitą Baltuosiuose rūmuose pasirašys susitarimą, suteikiantį JAV bendrovėms teisę jas eksploatuoti. Tačiau derybos žlugo dėl karšto ginčo su D. Trumpu ir jo viceprezidentu J. D. Vance'u.
Paskelbęs apie paliaubas, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad pakvies V. Zelenskį į Baltuosius rūmus tolesnėms deryboms.
6. Ukraina neatsisakė teritorijos – bent kol kas
Prieš derybas M. Rubio įspėjo Kyjivą apie būtinybę padaryti tam tikrų nuolaidų, įskaitant teritorines. Tačiau per aštuonias valandas trukusias diskusijas Džidoje šis klausimas nebuvo keliamas. Tačiau jis tikriausiai bus svarstomas kituose derybų proceso etapuose.
7. D. Trumpas nepateikė saugumo garantijų
Amerikos prezidentas aiškiai pareiškė, kad neketina prisiimti „labai daug“ įsipareigojimų, susijusių su Ukrainos saugumu ateityje, manydamas, kad už tai turėtų būti atsakinga Europa. Bendrame pareiškime po derybų neužsimenama apie šios pozicijos keitimą.
8. Europa turi „dalyvauti“
Ukrainos pusė pareiškė, kad į taikos procesą reikia įtraukti Europos partnerius. Tačiau neaišku, ar Jungtinės Valstijos tam pritaria. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris teigiamai atsiliepė apie derybų pažangą.
9. Kas toliau?
K. Starmeris ketina šeštadienį sušaukti Europos vadovų susitikimą. Jis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu siekia sukurti „galinčiųjų koaliciją“ – grupę šalių, pasirengusių siųsti taikdarius arba teikti kitokią paramą, kad būtų užtikrintos stabilios paliaubos.
JAV šiame procese nedalyvaus, nes D. Trumpo administracija pabrėžia, kad „Ukrainos žemėje nebus amerikietiškų batų“. Svarbiausias klausimas lieka, ar K. Starmerio ir E. Macrono koalicijai pavyks įtikinti Kyjivą savo veiksmingumu ir kartu nuraminti V. Putiną, kad taikdariai nekelia grėsmės Rusijai.
Derybos Saudo Arabijoje
Antradienį Saudo Arabijos Džidos mieste vyko svarbios Ukrainos ir JAV delegacijų derybos. Ilgas susitikimas baigėsi bendru šalių pareiškimu.
Ukraina sutiko su JAV pasiūlymu įgyvendinti 30 dienų paliaubas, kurios gali būti pratęstos abipusiu susitarimu, jeigu Rusija įvykdys atitinkamas sąlygas.
Amerika sutiko nedelsiant atnaujinti žvalgybos ir karinės pagalbos teikimą Ukrainai, atšaukdama ankstesnį dalijimosi žvalgybos informacija ir paramos saugumui teikimo sustabdymą.
Šalys taip pat aptarė galimybę sudaryti susitarimą dėl bendro Ukrainos svarbiausių naudingųjų iškasenų išteklių plėtojimo.