Maksimalistinius tikslus keliantį dokumentą, su kuriuo susipažino žurnalistai, pateikė Europos žvalgyba.
Dokumente JAV prezidento administracijos planas įgyvendinti taikos susitarimą per 100 dienų vadinamas „neįmanomu“, taip pat teigiama, kad „taikus Ukrainos krizės sprendimas neįmanomas iki 2026 m.“.
Dokumente atmetami bet kokie planai siųsti į Ukrainą taikdarius ir primygtinai reikalaujama, kad Ukraina „pripažintų Rusijos suverenitetą“ okupuotose teritorijose. Dokumento autoriai siūlo sukurti buferinę zoną šiaurės rytų Ukrainoje prie sienos su Briansko ir Belgorodo sritimis, taip pat „demilitarizuotą zoną“ pietų Ukrainoje, kuri paliestų Odesos sritį.
„The Washington Post“ patikslina, kad dokumentą parengęs analitinis centras glaudžiai bendradarbiauja su Penktąja FSB tarnyba (kuri prižiūri operacijas Ukrainoje). Dokumentas buvo parengtas likus savaitei iki vasario 18 d. Rijade įvyksiančių JAV ir Rusijos derybų.
Dokumente teigiama, kad Rusijos pastangos pirmiausia turėtų būti sutelktos į Vašingtono ir Maskvos santykių normalizavimą atkuriant diplomatines atstovybes atitinkamose ambasadose ir paskiriant Aleksandrą Darčiovą Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. Pasiūlymai buvo paskelbti po vasario 27 d. Stambule įvykusių šalių derybų.
Dokumente siūloma, kad Rusija sutiktų nedislokuoti savo vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ Baltarusijoje, prie sienos su ES, o JAV mainais sutiktų nedislokuoti naujų raketų sistemų žemyne. Jame taip pat siūloma, kad Rusija nustotų tiekti ginklus „nedraugiškoms“ šalims, o JAV savo ruožtu nustotų ginkluoti Ukrainą. Jame teigiama, kad sustabdyti Rusijos ginklų tiekimą Kremliaus sąjungininkėms yra „sunkiai įgyvendinama“.
Dokumente atmetami D. Trumpo specialiojo atstovo Ukrainai ir Rusijai Keitho Kelloggo „pirminiai pasiūlymai“ dėl taikos susitarimo, kuriuose buvo numatyta, kad Ukraina atsisakys okupuotų teritorijų, o Kyjivas sutiks nebandyti jų susigrąžinti karinėmis ar diplomatinėmis priemonėmis.
Pasak dokumento autorių, „oficialiai nepripažinus Rusijos suvereniteto“ okupuotose teritorijose, „labai tikėtina“, kad karas atsinaujins „vidutinės trukmės laikotarpiu, pavyzdžiui, pasikeitus JAV administracijai“.
Ukrainos atsisakymas stoti į NATO ir surengti rinkimus, kuriuose galėtų dalyvauti prorusiškos partijos, taip pat atmetami kaip nepakankamos nuolaidos.
„Iš tikrųjų dabartinio Kyjivo režimo neįmanoma pakeisti iš šalies vidaus. Būtina jį visiškai išardyti“, – teigiama dokumente.
Dokumento autoriai taip pat atmeta galimybę išlaikyti Ukrainos kariuomenės dydį dabartiniame lygyje ir galimybę, kad po taikos susitarimo Ukrainai bus tiekiami amerikietiški ginklai. Be to, dokumente teigiama, kad sankcijų Rusijai „veiksnio reikšmė akivaizdžiai pervertinama“, todėl „neaišku, kokią naudą gaus Rusija“, jei mainais į taikos susitarimą bus iš dalies panaikintos Vakarų sankcijos.
„Nors Rusija dar aiškiai nepareiškė, kad sutiks su bet kokiomis paliaubomis, analitikai įspėja, kad Maskva turi begalę būdų vilkinti susitarimą net dėl laikino karo veiksmų sustabdymo, ir teigia, kad kelias į bet kokį ilgalaikį taikos susitarimą yra toks pat klastingas“, – rašo „The Washington Post“.
Parengta pagal „nv.ua“ inf.