ISW analitikai mano, kad alternatyvus V. Putino pasiūlymas „su sąlygomis“ veiksmingai kenkia JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtam tikslui užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje.
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad paliaubos „turėtų būti tokios, kad užtikrintų ilgalaikę taiką ir pašalintų pagrindines karo priežastis“.
Tačiau ISW analitikai mano, kad tokie ketinimai atmeta vieną iš pagrindinių Amerikos ir Ukrainos pasiūlymo principų – 30 dienų trukmės karo veiksmų nutraukimas turėtų vykti prieš oficialias derybas dėl galutinio karo nutraukimo.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje ketvirtadienį V. Putinas pateikė savo reikalavimus. Jis užsiminė apie mobilizacijos, ukrainiečių kariškių apmokymų ir Vakarų pagalbos tiekimo Ukrainai apribojimus paliaubų metu.
ISW analitikai pabrėžia, Rusijos vadovas bandė pasipuikuoti savo karine galia, pabrėždamas neseniai pasiektus rusų laimėjimus išstumiant ukrainiečių pajėgas iš Kursko srities.
Jis taip pat teigė, neva Rusijos pajėgos žengia į priekį „beveik visuose fronto linijos ruožuose“.
Pasiūlė alternatyvų susitarimą
Karo studijų instituto analitikai įvertino, kad ketvirtadienį V. Putinas faktiškai pasiūlė alternatyvų paliaubų susitarimą, kuris prieštarauja JAV ir Ukrainos pasiūlymo ketinimams ir tikslams.
JAV ir Ukrainos idėja numatė laikiną 30 dienų karo veiksmų nutraukimą palei visą fronto liniją, moratoriumą tolimojo nuotolio raketų smūgiams ir bepiločių lėktuvų atakoms bei operacijų Juodojoje jūroje nutraukimą.
Pasiūlymas taip pat suteikė galimybę Rusijai ir Ukrainai pratęsti tokį ugnies nutraukimo režimą. Kartu jame buvo numatyta, kad sąjungininkės, įskaitant JAV, toliau dalysis žvalgybos informacija ir teiks karinę pagalbą Ukrainai.
Taigi, JAV ir Ukrainos pasiūlymu buvo aiškiai siekiama leisti Rusijai ir Ukrainai pademonstruoti savo norą siekti taikos, tačiau atskirti laikinas paliaubas nuo būsimų derybų dėl karo užbaigimo.
Tuo pat metu V. Putino ugnies nutraukimo sąlygų vizija suteiktų Rusijai „labai neproporcingų pranašumų“ ir galėtų atverti kelią Maskvai atnaujinti karo veiksmus itin palankiomis Kremliui sąlygomis, pabrėžia ISW analitikai.
Kremliaus vadovas pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos ir kitos Kyjivo sąjungininkės sustabdytų karinę pagalbą Ukrainai, o pati Ukraina nutrauktų savo kariuomenės mobilizaciją ir mokymus.
Toks susitarimas dėl paliaubų faktiškai reikštų Ukrainos nuginklavimo pradžią, ypač jei jis būtų pratęstas ilgam laikui – tai neleistų šalies ginkluotosioms pajėgoms atsigauti, treniruotis ir apsiginkluoti.
Toks „susitarimas“ taip pat priverstų Ukrainą ir Vakarus perleisti Rusijai reikšmingus svertus – V. Putinas nepaskelbė, kad Rusija taip pat yra abipusiškai pasirengusi nutraukti karių verbavimą, karinės įrangos gamybą ir karinės pagalbos gavimą iš Maskvos sąjungininkų.
Taigi Rusijos gebėjimas tęsti šią politiką ir kartu stabdyti atitinkamus Ukrainos veiksmus galimų paliaubų metu leistų Rusijai bet kada atnaujinti puolamąsias operacijas su geriau aprūpintais ir geriau aprūpintais daliniais.
V. Putinas ketvirtadienį tikino, kad Rusijos pajėgos šiuo metu vykdo puolimą daugelyje fronto dalių, todėl reikalavimais, kurie užkirstų kelią Ukrainos pajėgų veiksmų atnaujinimui, gali būti siekiama išsaugoti arba sustiprinti Rusijos galimybes atnaujinti tokį puolimą vėliau.
ISW analitikai apibendrina, kad tokie reikalavimai taip pat atrodo kaip aiškus įrodymas, kad V. Putinas iš tikrųjų nėra pasiryžęs siekti taikos.
Ignoruoja D. Trumpo tikslus
V. Putino bandymai primesti naują paliaubų susitarimą, kuris būtų palankesnis Rusijai, ignoruoja D. Trumpo išsakytą ketinimą, kad paliaubomis turėtų būti sudarytos sąlygos deryboms dėl išsamesnio būsimo taikos susitarimo.
Kremliaus vadovo siūlomas paliaubų susitarimas turėtų priešingą poveikį – pakenktų D. Trumpo administracijos paskelbtam tikslui pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje.
Be to, jis sustiprintų V. Putino įsitikinimą, kad Rusija gali nugalėti Ukrainą mūšio lauke ir paskatintų Kremliaus vadovą atnaujinti karinius veiksmus, o ne daryti nuolaidas per oficialias derybas dėl karo užbaigimo.
ISW analitikai mano, kad V. Putinas paliaubų idėją naudoja kaip manipuliavimo priemonę ir bando pasiekti prevencinių nuolaidų dar prieš oficialias derybas dėl karo pabaigos.
Iš esmės jis reikalauja paliaubų pagal jo paties nustatytas papildomas sąlygas, kurios tiesiogiai prisidėtų prie Kremliaus karinių tikslų įgyvendinimo.
Karo studijų analitikai, kaip ir anksčiau, įvertino, kad V. Putinas nėra suinteresuotas geranoriškomis taikos derybomis dėl karo užbaigimo.
Siekia savo tikslų
Ketvirtadienį V. Putino išsakytų pareiškimų analizėje rašoma, kad jis tebėra pasiryžęs siekti savo ilgalaikių tikslų Ukrainoje. Visų pirma, Kremlius siekia įsteigti prorusišką marionetinį režimą Kyjive.
Be to, V. Putinas nori pakenkti Ukrainos gebėjimui apsiginti nuo būsimos Rusijos agresijos ir neleisti Kyjivui įstoti į NATO.
V. Putino pasiūlymo nutraukti ugnį atmetimas pabrėžia jo pasiryžimą siekti savo tikslų Ukrainoje, įskaitant šalies demilitarizaciją.
Kremlius nėra suinteresuotas jokia kovos veiksmų pauze, kuri nelemtų Ukrainos kapituliacijos ar bent jau nesudarytų sąlygų ateityje sėkmingai atnaujinti Rusijos puolamąsias operacijas, vertina ISW.
ISW pažymi, kad faktinis V. Putino atsisakymas pritarti paliauboms atitinka trečiadienį paskelbtus vidinius Rusijos pranešimus apie galimą Kremliaus atsaką į pasiūlymą.
Trečiadienį agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su Kremliaus mąstymu, pranešė, kad V. Putinas „vilkins“ sutikimą dėl laikinų paliaubų, kad įsitikintų, jog į jų sąlygas bus „atsižvelgta“.
Panašūs „Bloomberg“ ir „Verstka“ pranešimai taip pat rodė, kad Rusija galėtų reikalauti sustabdyti ginklų tiekimą (kaip laikinų paliaubų sąlygą), o Maskva „formaliai“ pateiktų „teigiamą atsakymą“ į pasiūlymą dėl paliaubų, tačiau taip pat iškeltų „neįmanomas sąlygas“, su kuriomis Ukraina negalėtų sutikti.
ISW mano, kad šie nutekinti duomenys iš Rusijos vidaus šaltinių gali būti tyčiniai arba dalis Rusijos derybų strategijos, kuria siekiama priversti JAV persvarstyti laikinas paliaubas su Ukraina.