Panašu, kad V. Putinui bent iš dalies pavyko pasinaudoti pasiūlymu dėl paliaubų, kad derybose dėl karo užbaigimo iš JAV prezidento gautų prevencinių nuolaidų, teigia ISW ekspertai. Tokią išvadą jie daro remdamiesi D. Trumpo pareiškimais apie būsimą pokalbį su V. Putinu, numatytą antradienį. JAV prezidentas sakė, kad per šį pokalbį jis „nori pamatyti, ar jie (jis ir V. Putinas) gali užbaigti karą“. D. Trumpas pridūrė, kad jis ir V. Putinas „kalbėsis apie žemes“, „elektrines“ ir „tam tikro turto pasidalijimą“.
Tačiau, kaip primena ISW ekspertai, kovo 11 d. JAV ir Ukraina susitarė pateikti Rusijai 30 dienų paliaubų idėją, o šiame pasiūlyme buvo teigiama, kad Ukraina ir JAV ketina suformuoti savo derybų komandas ir nedelsiant pradėti derybas dėl ilgalaikės taikos, t. y. buvo atskirta laikina paliaubų sutartis ir būsimos derybos dėl ilgalaikio taikos susitarimo.
Tačiau kovo 13 d. V. Putinas atmetė pasiūlymą dėl laikinų paliaubų, sakydamas, kad karo veiksmų nutraukimas „turėtų būti toks, kad vestų prie ilgalaikės taikos ir pagrindinių karo priežasčių pašalinimo“. Taigi V. Putinas faktiškai atmetė vieną iš pagrindinių JAV ir Ukrainos pasiūlymo principų – kad prieš oficialias derybas dėl karo pabaigos turėtų būti laikinai nutraukta ugnis, pažymi ISW.
Zaporižios gyventojai nededa vilčių į D. Trumpo ir V. Putino pokalbį: išreiškė ir baimę
JAV ir Ukrainos pasiūlyme nutraukti ugnį taip pat pažymėta, kad JAV ir Ukraina aptaria karo belaisvių, sulaikytų civilių ir prievarta deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimo klausimus – daugybę klausimų, dėl kurių ateityje reikės derėtis su Rusija. Tačiau ugnies nutraukimo pasiūlyme nebuvo užsiminta apie derybas su Rusija dėl Ukrainos teritorijos, energetikos infrastruktūros ar turto.
Kovo 13 d. V. Putinas taip pat užsiminė, kad gali paskambinti D. Trumpui ir aptarti „klausimus“, susijusius su pasiūlymu dėl paliaubų, įskaitant tolesnę Ukrainos galimybę mobilizuoti pajėgas gynybai ir gauti karinę pagalbą iš partnerių ir sąjungininkų – klausimai, kurie taip pat nebuvo įtraukti į oficialų Jungtinių Valstijų ir Ukrainos pateiktą pasiūlymą dėl laikinų paliaubų.
Taigi, V. Putinas bando pakeisti derybų eigą, kad priverstų D. Trumpą daryti prevencines nuolaidas klausimais, kurie nėra įtraukti į Ukrainos ir JAV pasiūlymą dėl laikinų paliaubų, bet yra Rusijos karinių tikslų dalis. „Priėmus šiuos Rusijos reikalavimus neatidėliotinų derybų dėl paliaubų kontekste, JAV ir Ukraina netektų vertingų svertų būsimose derybose siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – apibendrina ISW.
Susiję straipsniai
Tuo tarpu Rusijos pareigūnai ir toliau demonstruoja, kad Rusijos tikslas sunaikinti Ukrainos suverenitetą nesikeičia nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Pirmadienį interviu prokremliškam laikraščiui „Izvestija“ Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško sakė, kad Rusija ir toliau reikalauja, jog Ukraina būtų neutrali valstybė, neturinti perspektyvų įstoti į NATO.
Rusijos „veto“ Ukrainos pasirinkimui tokiais klausimais reikštų, kad panaikinama Ukrainos, kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės, galimybė pačiai priimti sprendimus dėl dalyvavimo aljansuose ir saugumo mechanizmuose.
Interviu metu A. Gruško pripažino, kad Rusijos reikalavimai dėl Ukrainos neutralumo ir NATO atsisakymas priimti Ukrainą į aljansą yra tie patys reikalavimai, kuriuos Rusija kėlė dar 2021 m. prieš plataus masto invaziją į Ukrainą.
Iš tikrųjų šie Rusijos reikalavimai sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą suverenią valstybę išliko nepakitę, pabrėžia ISW.
Paregnta pagal „nv.ua“ inf.