„Būta visiško aiškumo, kad dabar ne metas atšaukti sankcijas, priešingai, mes aptarėme, kaip galėtume sankcijas padidinti“, – greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tvirtino K. Starmeris.
V. Zelenskis savo ruožtu perspėjo, kad „visi suprato ir supranta, jog šiandien Rusija nenori jokios taikos“.
Atskiroje spaudos konferencijoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nurodė, kad sankcijų Rusijai atšaukimas būtų „didelė klaida“ ir „neturi prasmės“, kol nėra taikos. „Nėra prasmės atšaukti sankcijas, kol iš tikrųjų nepasiekta taika, o iki to, deja, mums dar toli“, – pažymėjo O. Scholzas.
V. Zelenskis sakė, kad „sankcijos neturėtų būti atšaukiamos, kol Rusija nenutrauks šio karo“, o vietoj to turėtų būti „didesnis spaudimas, daugiau sankcijų paketų“.
Tuo metu K. Starmeris tvirtino esąs „pasiryžęs“ Ukrainoje siekti „taikos per jėgą“ ir patikino V. Zelenskį, kad Ukraina turi „visapusišką mūsų paramą tiek, kiek reikės“. Jis taip pat apkaltino Rusiją „bandymu vilkinti“ taikos Ukrainoje paieškas.
Europai siekiant sustiprinti Ukrainą įsigaliojus bet kokioms paliauboms, K. Starmeris dar nurodė: „Aptarėme taikos užtikrinimo planus – norinčiųjų koaliciją – ir karinius bei operatyvinius planus, nesvarbu, ar jie būtų vykdomi ore, sausumoje ar jūroje.“
„Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis dirbsime saugumo garantijų klausimu“, – pridūrė V. Zelenskis.
Anksčiau ketvirtadienį JK premjeras pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai dėl bet kokių galimų paliaubų Ukrainoje „yra tušti“.
„V. Putinas, kitaip nei (Ukrainos) prezidentas (Volodymyras) Zelenskis, parodė, kad nėra rimtas žaidėjas šiose derybose dėl taikos“, – Kyjivo sąjungininkėms ketvirtadienį renkantis į viršūnių susitikimą Paryžiuje sakė K. Starmeris.
„Žaidžiami žaidimai dėl sutartų paliaubų Juodojoje jūroje, nepaisant sąžiningo visų šalių dalyvavimo, tęsiami niokojantys išpuoliai prieš Ukrainos žmones. Jo pažadai yra tušti“, – sakė jis.
Pasak Didžiosios Britanijos lyderio, Jungtinės Valstijos, surengusios pokalbius dėl paliaubų, „vaidina pagrindinį vaidmenį, prezidentas V. Zelenskis ne kartą parodė esąs įsipareigojęs, o Europa pasirengusi imtis veiksmų, kad apgintų Ukrainos ateitį“. „Dabar V. Putinas turi parodyti norą žaisti kamuoliu“, – pridūrė K. Starmeris.
Kremlius savo ruožtu pažėrė kaltinimų ir grasinimų Vakarams.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, prisidengdamos taikos palaikymo misija, „kuria karinės intervencijos Ukrainoje planus“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Atstovė dėstė, kad tokia intervencija gali sukelti tiesioginį jos šalies ir NATO konfliktą.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra vienos iš vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ lyderių, kurios ketvirtadienį susitinka Paryžiuje aptarti Europos planų dėl galimų paliaubų.
Tai galėtų apimti Europos taikos palaikymo pajėgų dislokavimą Ukrainoje. Maskva tai laiko nepriimtinu veiksmu.
„Mūsų šalis kategoriškai nepritaria tokiam scenarijui, kuris kelia tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos pavojų“, – sakė M. Zacharova.
Komentaruose, kuriuos išplatino valstybinės propagandos agentūra TASS, ji pridūrė, kad Jungtinė Karalystė nori išprovokuoti ES „kraujo liejimui“ su Rusija.
Pasak jos, jų „auksinė svajonė“ yra pastūmėti Europos šalis susivienyti ir prisijungti prie „anglosaksų koalicijos“.
M. Zacharova kalbėjo kaip tik tuo metu, kai Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock kalbėjo apie Europos gynybos sąjungos būtinybę.
A. Baerbock, kalbėdama konferencijoje „Europa 2025“ apie Europos suverenitetą, sakė:
„Jei Europoje ir toliau naudosime 150 skirtingų ginklų sistemų ir jos nebus tarpusavyje suderinamos, galime išleisti visus pasaulio pinigus, tačiau negalėsime būti pakankamai veiksmingi, todėl manau, kad Europos gynybos sąjunga – tai jau nebe klausimas, ar, o kaip greitai ją pradėsime kurti.“