Ladogos ežeras yra į rytus nuo Suomijos įlankos, vos už 40 km nuo Suomijos sienos. Beveik 18 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto jis yra didžiausias vidaus vandens telkinys Europoje. Nuo Sankt Peterburgo jis nutolęs mažiau nei per valandą kelio automobiliu.
Dėl šio artumo ir įvairialypio, žmogaus nepaliesto kraštovaizdžio Ladogos ežeras yra daugelio rusų poilsio vieta. Kalbama, kad net Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šiaurinėje ežero dalyje turi atostogoms skirtą namą.
Ladogos ežeras turi ne tik idilišką, bet ir tamsiąją pusę: per Antrąjį pasaulinį karą čia ir aplinkiniame regione vyko svarbūs mūšiai. Tarp jų – sovietų užkariavimas Suomijos ežero dalyje 1939/40 m. žiemą ir vokiečių kariuomenės vykdyta Leningrado apgultis 1941–1945 m.
Gerai V. Putiną pažįstantis politikas – apie lyderio įsitikinimus ir grėsmę Rusijai: situacija pavojinga
Galiausiai, pasibaigus karui, Sovietų Sąjungai pavyko atgauti visišką ežero kontrolę ir užtikrinti jo apsaugą pagal tarptautinę teisę. Taigi, nors vandenys išnyko iš Vakarų akiračio, taika į regioną nesugrįžo.
Sovietų Sąjunga greitai pasinaudojo Ladogos ežero nuošalumu ir šeštajame dešimtmetyje įvairiose vietose pradėjo vykdyti karinius tyrimus. Kelerius metus šiaurėje esančiame Valaamo salyne buvo atliekami bandymai su gyvūnais, naudojant radioaktyviąsias medžiagas.
Pakrantėse šiaurės vakaruose rusai įrengė povandeninių sistemų bandymų poligonus, kadangi vandens gylis siekė daugiau kaip 230 metrų. Kai kuriuos iš šių objektų Rusijos gynybos bendrovės eksploatuoja ir šiandien.
Naudojamos šiuolaikinės laivų klasės
Susiję straipsniai
Kaip praneša valstybinė žiniasklaida, Rusija nori pasinaudoti šiomis vietomis, kad galėtų nukreipti dalį savo Baltijos laivyno, komentare dėsto karininkas. Remiantis pranešimais, 2023 ir 2024 m. rudenį korvetės ilgesnį laiką praleido ežere.
Stebėtina tai, kad tai buvo dviejų modernių laivų klasių vienetai, kurie gali būti dislokuoti per upes, pavyzdžiui, Volgą, ir taip pat nešti sparnuotąsias raketas.
Sirijos ir Ukrainos karuose Rusija jau buvo dislokavusi abiejų korvečių klasių dalinius iš aplinkinių jūros rajonų, pavyzdžiui, Kaspijos jūros, rytinės Viduržemio jūros dalies ir Juodosios jūros, kad jie sparnuotosiomis raketomis smogtų sausumos taikiniams, pavyzdžiui, svarbiai infrastruktūrai.
Veikla Ladogos ežere yra panaši į elgesio modelį tose jūrų teritorijose, kuriose iš tikrųjų buvo dislokuotos korvetės. Remiantis ankstesniais įvykiais, atrodo įmanoma, kad Rusija ruošiasi atakuoti taikinius Baltijos jūros regione iš Ladogos ežero, aiškina jis.
Po to, kai pirmaisiais metais korvetės ežere vykdė tik žvalgybinius reisus, teigiama, kad antraisiais metais jos imitavo šių raketų šaudymą.
Saugoma Baltijos laivyno teritorija
Tai, kad Rusija didina savo karinį buvimą regione, greičiausiai yra susiję su Švedijos ir visų pirma Suomijos įstojimu į NATO. Valstybinė žiniasklaida pabrėžė, kad Ladogos ežeras konflikto atveju užtikrintų dalies Baltijos laivyno apsaugą, pavyzdžiui, nuo raketinės artilerijos ir dronų. Tai leistų Ukrainai padaryti didelę žalą Juodosios jūros laivynui.
Kitas aspektas – atgrasymas: Rusija šiuo metu neturi pakankamai sausumos pajėgų prie sienos su Suomija. Galingų karo laivų, kuriuos sunku aptikti jūroje, dislokavimas bent jau laikinai siunčia grėsmingą žinią.
Tačiau karinis Ladogos ežero panaudojimas turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, nuo lapkričio iki gegužės mėn. jis paprastai būna padengtas ledu. Be to, teigiama, kad kai kurių korvetėms skirtų švartavimosi vietų konstrukcinė būklė yra prasta. Todėl jų buvimas ežere nepakeis geostrateginės situacijos regione, bet gali būti vertinamas kaip vykstančių pokyčių ženklas.
Maskva jau paskelbė ketinanti didinti savo sausumos pajėgas šiame regione. Tačiau kol didelė šių pajėgų dalis bus sutelkta Ukrainoje, nebus įmanoma sukurti nuolatinių atgrasymo priemonių. Todėl tikėtina, kad kol kas šią užduotį ir toliau vykdys jūrų pajėgos.
Pradedant 2023 ir 2024 m., tolesnių veiksmų Ladogos ežere galima tikėtis ne vėliau kaip 2025 m. rudenį, komentarą užbaigė H. Adrians.
Parengta pagal „F.A.Z. PRO Weltwirtschaft“ inf.