„Mūsų dronas, kurio veikimo nuotolis siekia 3 000 km, sėkmingai praėjo bandymus“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Esu dėkingas kūrėjams ir gamintojams. Kuriame tolimojo nuotolio ginklų liniją, kuri padės užtikrinti mūsų valstybės saugumą“, – pridūrė jis.
Ir viskas – daugiau jokios informacijos apie drono tipą, jo pavadinimą, kovinės galvutės dydį ar kada jis bus pradėtas gaminti masiškai, nebuvo.
Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbis Federico Borsari laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė, kad tikėtina, jog naujasis dronas turi fiksuoto sparno konstrukciją ir turboreaktyvinį variklį.
„Panašus į labai pigią sparnuotąją raketą“, – pridūrė jis.
Jei F. Borsari yra teisus, tai reikštų, kad tai būtų ilgesnio nuotolio Ukrainos raketinio drono „Palianycia“, kuris buvo atskleistas praėjusiais metais ir, kaip manoma, gali nuskrieti 500–700 km, versija.
Tačiau 3000 kilometrų nuotolio atstumas atveria didžiulę Rusijos teritoriją, kurioje yra daugybė taikinių.
„Tai sukeltų Rusijai daug problemų“, – sakė F. Borsari.
Galimi taikiniai
Gynybos ekspertas, Oslo universiteto doktorantas Fabianas Hoffmannas laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė, kad ilgesnis nuotolio atstumas leis Ukrainai gerokai išplėsti dabartinę bepiločių orlaivių kampaniją, ir jis tikisi, kad taikinių tipas išliks tas pats.
„Daugiau svarbios infrastruktūros, naftos perdirbimo gamyklų, naftos perdirbimo įrenginių“, – sakė jis ir pridūrė: „Kitas dalykas, kuris iš karto ateina į galvą, yra įvairių tipų įrangos gamybos įrenginiai Rusijos pusėje, kurie tikriausiai buvo už ankstesnių dronų sistemų taikinio spindulio ribų.“
Iki šiol Rusijos Murmansko srityje esanti Olenijos karinė aviacijos bazė buvo tolimiausias Rusijos objektas, į kurį pataikė dronas. Ši aviacijos bazė yra maždaug 1 800 km į šiaurę nuo Ukrainos sienos.
Nors nežinoma, kokio tipo dronas buvo panaudotas per šią ataką, minimali padaryta žala ir tai, kad nuo to laiko ji nepasikartojo, leidžia manyti, kad tai buvo tik nedidele kovine galvute apginkluotas dronas, veikęs ties pačia savo galimybių riba.
Tačiau oro bazė yra Ukrainos naujojo drono veikimo zonoje, kaip ir į šiaurę esanti Severomorsko-1 jūrų aviacijos bazė, kurioje įsikūrusi Rusijos 216-oji nepriklausoma bepiločių orlaivių eskadrilė ir 830-asis nepriklausomas laivų priešlaivinių sraigtasparnių pulkas.
Tikėtina, kad Kijevo vis intensyvėjanti kampanija prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą, kuria siekiama sužlugdyti Maskvos karines pastangas, bus sustiprinta, nes 3 000 kilometrų spinduliu yra keli naftos objektai.
Tarp jų – Streževsko ir Nižnevartovsko naftos perdirbimo gamyklos, esančios maždaug už 2 600 km Rusijos teritorijoje.
Ukraina taip pat gali nuspręsti taikytis į Rusijos gamyklas, kurios prisideda prie Maskvos karo veiksmų.
Sverdlovsko srityje esanti UAB „Serov“ mechaninė gamykla, gaminanti 152 mm kalibro sviedinių korpusus ir naftos gręžimo bei gavybos įrangą kelioms didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms.
Šiai gamyklai JAV ir ES taiko sankcijas.
„Didelis klausimas, žinoma, yra, kokio dydžio yra kovinė galvutė su visomis dronų sistemomis? Nes nuo to iš tiesų priklauso, kokią žalą ji gali padaryti“, – sakė F. Hoffmanas.
Kuo didesnė kovinė galvutė, tuo sunkesnis dronas ir tuo ribotesnis jo veikimo nuotolis, todėl Ukrainai galėjo tekti daryti kompromisus, kad galėtų pasiekti 3 000 km nuotolį.
Tačiau F. Hoffmanas teigė, kad net ir su maža 20 kg kovine galvute dronas vis tiek būtų veiksmingas prieš neapsaugotus taikinius, pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamyklas, kuriose daug svarbių įrenginių ir degių medžiagų laikoma atviroje vietoje, o ne po žeme ar apsaugotose slėptuvėse.
„Naftos ir dujų infrastruktūra yra labai jautri net mažoms kovinėms galvutėms“, – sakė jis.
„Tačiau jei norite šiek tiek lanksčiau pasirinkti, į ką galite taikytis, manau, kad turėtume tikėtis bent jau maždaug 100 kilogramų, tačiau nebūčiau pernelyg optimistiškas“, – kalbėjo F. Hoffmanas.
Oro gynyba
Vykstančiame dronų kare Ukraina turi vieną svarbų pranašumą – nepakankamą Rusijos priešlėktuvinę gynybą.
„Rusija turi vieną išsamiausių oro gynybos tinklų pasaulyje, tačiau net ir jie susiduria su keliais iššūkiais kovodami su Ukrainos dronais“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė RAND Europe gynybos ir saugumo ekspertas Mattiasas Ekenas.
„Dėl didžiulės Rusijos teritorijos teritorijos ir karinės bei energetikos infrastruktūros pasiskirstymo sunku užtikrinti visapusišką oro gynybos aprėptį turimomis Rusijos pajėgomis“, – pabrėžė M. Ekenas.
Ukraina jau ne kartą smogė Rusijos naftos pramonei ir gynybiniams pajėgumams svarbiems taikiniams – karinėms oro bazėms, pavyzdžiui, Engelso, ir naftos perdirbimo gamykloms, pavyzdžiui, Tuapsėje, buvo smogta daugybę kartų, o tai rodo, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba ir taip jau yra ištempta.
„Atsižvelgdama į plačią Rusijos geografiją, Rusija turės nustatyti prioritetus, kurias sritis ir objektus ginti, todėl jos infrastruktūroje gali likti tam tikrų pažeidžiamų vietų“, – sakė M. Ekenas.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.