Paklaustas, kaip naujų muito mokesčių sulaukusios sąjungininkės iš Europos ir Kanada sutiks JAV valstybės sekretorių Marco Rubio, M. Rutte pasakė, jog mano, kad „labai šiltai“.
„Visos 32 [NATO narės] daugiausiai dėmesio skiria tam, kaip apginti NATO teritoriją nuo rusų, jau seniai keliančių mums grėsmę, kuri niekur nedings ir po to, kai bus sudarytas susitarimas dėl Ukrainos, o aš tikiuosi, kad jis bus sudarytas“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė M. Rutte.
Trečiadienį D. Trumpas paskelbė naujus visuotinius 10 proc. importo muitus daugeliui į Jungtines Valstijas įvežamų prekių, be to, daugeliui šalių būtų nustatomi didesni tarifai, kurių lygis priklausytų nuo prekybos deficito. Anot D. Trumpo, importui iš ES būtų taikomas 20 proc. muitas.
Pasaulis reaguoja į JAV muitus: dalis šalių grasina tuo pačiu
Paklaustas, ar mano, kad JAV vis dar yra patikima sąjungininkė, M. Rutte atsakė: „Taip, visiškai“.
Jis atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas yra pasiryžęs laikytis NATO sutarties 5 straipsnio sąlygų, numatančių, kad išpuolis prieš vieną aljanso narę turi būti laikomas išpuoliu prieš visą aljansą.
Jis taip pat pastebėjo, kad Vašingtonas tikisi, jog sąjungininkės Europoje bei Kanada ims gynybai skirti daugiau lėšų – tai yra dar viena tema, kuria bus kalbama dvi dienas truksiančiame susitikime.
Susiję straipsniai
O. Scholzas: tai „išpuolis“ prieš pasaulinę prekybos tvarką
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti didelio masto muitai yra „iš esmės neteisingi“ ir pavadino juos „išpuoliu“ prieš pasaulinę prekybos tvarką. „JAV administracija žengia keliu, kurio pabaigoje bus tik pralaimėtojai, – sakė jis ketvirtadienį Berlyne. – Tai išpuolis prieš prekybos tvarką, sukūrusią gerovę visame pasaulyje“.
„Pastaruosius JAV prezidento sprendimus dėl muitų laikau iš esmės neteisingais, – kalbėjo O. Scholzas. – Dėl šių neapgalvotų sprendimų kentės visa pasaulio ekonomika“.
ES, anot kanclerio, pasirengusi pokalbiams su JAV, „kad būtų išvengta prekybos karo“. ES šalys esą siekia bendradarbiavimo, o ne konfrontacijos. Kartu jos gins savo interesus. „Europa ryžtingai, stipriai ir deramai reaguos į JAV sprendimus“, – pažymėjo kancleris.
D. Trumpas trečiadienį pranešė apie naujus muitus prekybos partneriams visame pasaulyje. Importui iš ES, pavyzdžiui, bus taikomi 20 proc. tarifai, iš Kinijos – 34 proc.
Prancūzijos premjeras: JAV tarifai – „katastrofa“ Europai ir JAV
Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou ketvirtadienį pasakė, kad naujieji didelio masto muito tarifai, kuriuos ketina įvesti JAV prezidentas D. Trumpas, yra „katastrofa“ ir Europai, ir pačioms Jungtinėms Valstijoms.
„Šis sprendimas yra katastrofa ekonomikos pasauliui, – sakė F. Bayrou. – Europai dėl to bus labai sunku. Manau, kad tai yra ir katastrofa Jungtinėms Valstijoms ir Amerikos piliečiams.“
Trečiadienį JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė pasirašantis įsakymą, nustatantį „abipusius“ – arba atsakomuosius – muitus viso pasaulio šalims. Tarp sąraše numatomų įvesti tarifai yra ir didžiuliai nauji 34 proc. muitai importui iš Kinijos bei 20 proc. tarifai importui iš Europos Sąjungos – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių.
U. von der Leyen: ES rengia atsakomąsias priemones į JAV muitus
JAV prezidentui D. Trumpui paskelbus apie įvedamus muitus, Europos Sąjunga (ES) rengiasi atsakomosioms priemonėms, tačiau teigia liekanti atvira dialogui. „Jau baigiame pirmąjį priemonių paketą, kuriuo reaguosime į muitus plienui, ir dabar rengiame tolesnes priemones, kad apsaugotume savo interesus ir įmones, jei derybos žlugs“, – Uzbekistane vykstančio viršūnių susitikimo su Vidurio Azijos šalių lyderiais kuluaruose sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Taip pat bus įdėmiai stebima, kokių netiesioginių padarinių gali turėti muitai. ES esą negali absorbuoti pasaulinio pajėgumų pertekliaus ir taip pat negali sutikti su dempingu savo rinkose.
Kartu politikė pažymėjo, kad dar ne per vėlu deryboms ir paragino JAV kalbėtis. Tikslas, pasak jos, turi būti mažinti prekybos kliūtis, o ne jas didinti.
Kalbėdamas apie D. Trumpo sprendimus, U. von der Leyen teigė, kad universalūs muitai prieš visą pasaulį yra skaudus smūgis pasaulio ekonomikai. Tikėtini milžiniški padariniai. „Milijonai žmonių susidurs su išaugusiomis sąskaitomis už maistą. Brangs vaistai, taip pat transportas. Kils infliacija. Ir tai pirmiausiai pakenks ekonomiškai silpniausiems piliečiams“, – pareiškė ji.
Anot U. von der Leyen, dėl šio sprendimo nuo pat pirmos dienos taip pat kentės tiek didelės, tiek mažos įmonės – be kita ko, dėl didesnio neapibrėžtumo, nutrūkusių tiekimo grandinių ir brangiai kainuojančios biurokratijos. Šioje netvarkoje, regis, nėra jokios tvarkos, kalbėjo U. von der Leyen. „Nėra aiškaus kelio dėl sudėtingumo ir chaoso, kuris kyla, nes paveiktos visos Jungtinių Valstijų prekybos partnerės“, – teigė ji.
Nepaisant to, U. von der Leyen paragino piliečius ES neprarasti pasitikėjimo. Ji sakė žinanti, kad daugelis žmonių nusivylę seniausia sąjungininke. Tačiau Europa esą turi viską, ko jai reikia, kad atlaikytų šią audrą.
JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį paskelbė taikysiantis muitus importui iš viso pasaulio. Importui iš Europos Sąjungos bus taikomas 20 proc. tarifas.
Taivanas sukritikavo „itin nepagrįstą“ JAV įvedamą 32 proc. muito tarifą
Taivano vyriausybė ketvirtadienį pasmerkė JAV prezidento D. Trumpo paskelbtą 32 proc. muito tarifą Taivano prekėms ir ketina pareikšti Vašingtonui diplomatinį protestą, ketvirtadienį skelbia naujienų agentūra CNA.
Pranešime spaudai ministrų kabinetas vadina JAV tarifus, kurie turėtų įsigalioti balandžio 9 d., „itin nepagrįstais“ ir „labai apgailėtinais“.
Kabineto atstovė spaudai Michelle Lee sakė, kad vyriausybė „pateiks oficialų protestą“ Jungtinių Valstijų prekybos atstovui ir tęs derybas su JAV, kad „užtikrintų mūsų tautos ir pramonės interesus“.
Trečiadienį Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje D. Trumpas paskelbė apie balandžio 5 d. įsigaliosiantį 10 proc. bazinį muito tarifą daugumai į JAV importuojamų prekių, bet Taivanui ir dešimtims kitų šalių, įskaitant kai kurias pagrindines Amerikos prekybos partneres, bus taikomi daug didesni muitai. Pasak D. Trumpo, jais siekiama išspręsti „nesubalansuotų“ prekybos santykių problemą, sumažinti prekybos deficitą ir padidinti Amerikos gamybos pajėgumus
D. Trumpo administracija nuo balandžio 9 d. įves 32 proc. „abipusį tarifą“ Taivano prekėms, įvežamoms į JAV. Prezidento tvirtinimu, „abipusiai tarifai“ skirti šalims, kurios įvedė muitus, manipuliavo valiutomis, subsidijavo eksportą ir taikė kitas prekybos kliūtis JAV atžvilgiu.
Baltieji rūmai taip pat pranešė, kad pakelti muito tarifai negalios variui, vaistams, puslaidininkiams, medienai, energetikos sektoriui ir „tam tikroms būtinosioms naudingosioms iškasenoms“.
Pranešime spaudai M. Lee teigė, kad planuojamas 32 proc. tarifas yra „nesąžiningas Taivano atžvilgiu“, nes „tiksliai neatspindi abiejų šalių prekybos ir ekonominės padėties“.
Pasak atstovės spaudai, pastaraisiais metais Taivano eksportas į Jungtines Valstijas stipriai didėjo dėl JAV išaugusios puslaidininkių ir su dirbtiniu intelektu susijusių produktų paklausos.
Jos teigimu, daugelis Taivano informacijos ir ryšių bendrovių perkėlė gamybą iš Kinijos į Taivaną D. Trumpo pirmosios kadencijos metu dėl JAV įvestų tarifų Kinijos prekėms. Verslo sprendimus lėmė ir JAV taikyta technologijų kontrolės politika, kuri buvo nukreipta prieš Kiniją nacionalinio saugumo sumetimais. Taigi, tęsė ji, dideli muitai neturi būti taikomi Taivanui, kuris „labai prisideda prie JAV ekonomikos ir nacionalinio saugumo“.
Be to, pasak M. Lee, Taivano vyriausybė aktyviai kovoja su ydinga prekių perkrovimo praktika, kai Taivano gamintojų prekės gabenamos per trečiąją šalį, kad būtų galima pakeisti jų kilmės šalį ir pasinaudoti mažesniais tai trečiajai šaliai taikomais muitais. Todėl Taivanui neturėtų būti taikomas panašus tarifas kaip Vietnamui (46 proc.), Kambodžai (49 proc.) ir Tailandui (36 proc.) – šalyse, kuriose susiduriama su kur kas didesnėmis minėtomis problemomis.
M. Lee taip pat kritikavo „neaiškią“ metodiką, mokslinį pagrindimą ir tarptautinės prekybos teoriją, kuriais paremtos naujosios JAV tarifų priemonės.
Taivano vyriausybės duomenimis, 2024 m. JAV prekybos su Taivanu deficitas sudarė apie 73,9 mlrd. JAV dolerių, t. y. per metus padidėjo 54,6 proc. Tai šeštas didžiausias deficito rodiklis visoje JAV prekyboje su užsieniu.
Duomenys taip pat atskleidė, kad 2024 m. dvišalė prekyba siekė 158,6 mlrd. dolerių, t. y. 24,2 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Italijos parmezano gamintojai JAV muitą vadina „absurdiškais“
Garsiojo itališko sūrio Parmigiano Reggiano gamintojai ketvirtadienį pareiškė, kad JAV jų sūriui įvestas muitas „neturi prasmės“, teigdami, kad jis jokios konkurencijos amerikietiškam parmezanui nekelia.
Sūrio Parmigiano Reggiano gamintojų konsorciumo vadovas Nicola Bertinelli‘is paaiškino, jog prezidento D. Trumpo paskelbtas 20 proc. muito tarifas, kuris bus taikomas visoms iš ES įvežamoms prekėms, reiškia, kad JAV muitas jų produkcijai padidės nuo 15 proc. iki 35 proc.
„Įvedus muitą tokiam produktui, kaip mūsiškis, paprasčiausiai pakyla kaina, kurią tenka sumokėti vartotojams Amerikoje, tačiau vietos gamintojai iš tiesų neapsaugomi. Tai sprendimas, dėl kurio nukenčia visi“, – pranešime teigė jis.
Jungtinės Valstijos yra pagrindinė konsorciumo rinka už Italijos ribų, kuriai tenka 22,5 proc. viso gamintojų eksporto.
Tačiau Parmigiano Reggiano tesudaro vos apie septynis procentus JAV kietojo sūrio rinkos, paaiškino N. Bertinelli‘is.
N. Bertinelli‘io teigimu, didesnė kaina gali ir neturėti jokio poveikio apyvartai, mat Parmigiano Reggiano yra aukšto lygio produktas, kurio kaina yra daugiau nei dukart didesnė nei parmezano, o pirkėjai jau dabar yra pasirengę sumokėti daugiau.
Tačiau jis pasakė, kad „nėra jokios prasmės taikyti muitą tokiam produktui, kaip mūsiškis, nes jis su amerikietiškuoju parmezanu iš tiesų nekonkuruoja“.
Vietiniai kietieji sūriai „yra kitokie produktai, kurių padėtis rinkoje, gamybos standartai ir savikaina yra kitokie“, – sakė jis.
„Todėl absurdiška nusitaikyti į tokį nišinį produktą, kaip Parmigiano Reggiano, siekiant apsaugoti Amerikos ekonomiką.“
2019 m. pirmosios D. Trumpo kadencijos metu įvedus papildomą 25 proc. muitą sūrio Parmigiano Reggiano kaina pakilo, tačiau 2021 m. šie tarifai buvo panaikinti ir „jokių problemų pardavimų atžvilgiu mums nekėlė“, – pridūrė N. Bertinelli‘is.
G. Meloni dėl JAV muitų tariasi su ministrų darbo grupe
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sušaukė susitikimą su ministrų „darbo grupe“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, atšaukusi kitus tos dienos susitikimus, kad suderintų būtinus veiksmus, sakė šaltiniai.
Pasak šaltinių, taip pat dalyvavo ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti, verslo ir pramonės ministras Adolfo Urso, irgi pakeitęs darbotvarkę, žemės ūkio ministras Francesco Lollobrigida, Europos reikalų ministras Tommaso Foti bei premjerės pavaduotojas ir transporto ministras Matteo Salvini, o premjerės pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani prisijungė vaizdo ryšiu.
Trečiadienį G. Meloni kritikavo D. Trumpo paskelbtus didelius muitus, įskaitant 20 proc. muitus prekėms iš Europos Sąjungos, ir sakė, kad toliau sieks susitarimo, kad būtų išvengta prekybos karo.
„Jungtinių Valstijų įvesti tarifai prieš Europos Sąjunga yra priemonė, kurią laikau neteisinga ir kuri neduos naudos nė vienai iš šalių“, – sakoma premjerės biuro pranešime.
„Darysime viską, ką galime, kad pasiektume susitarimą su JAV ir būtų išvengta prekybos karo, kuris neišvengiamai susilpnintų Vakarus kitų pasaulinių žaidėjų naudai. Bet kuriuo atveju, kaip visada, veiksme vadovaudamiesi Italijos ir jos ekonomikos interesais, taip pat derindami su mūsų partneriais europiečiais“, – pareiškė premjerė.