Pavyzdžiui, iš pradžių jie į mūšio lauką veržėsi didelėmis grupėmis be artilerijos, bepiločių lėktuvų ar šarvuočių paramos, todėl tapo lengvu Ukrainos gynėjų grobiu.
Tačiau vasario mėn. jų didelis skaičius, fizinė ištvermė ir noras žengti į priekį po ugnimi buvo derinami su geresniu taktiniu išmanymu, pavyzdžiui, judėjimu mažomis grupėmis, taip pat parama iš viso Rusijos ginklų arsenalo – nuo bombų planavimo iki artilerijos ir sprogstamųjų dronų, rašė „The Wall Street Journal“.
Be to, Š. Korėjos kareiviai labiau integravosi į Rusijos pajėgas. „Jie moka krauju. Tačiau ši patirtis nėra veltui“, – sakė 225-ojo pulko vadas kapitonas Olegas Širiajevas.
Šiaurės Korėja ir toliau tiesia pagalbos ranką: šiais metais į Rusiją išsiuntė dar 3000 karių, tiekia amuniciją
„Antrojo pasaulinio karo scenos“
Gruodį apie 12 000 Š. Korėjos kareivių buvo pasiųsti į Kursko sritį, kur Rusijos kareiviai bandė išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Kareiviai pasižymėjo ideologiniu užsidegimu ir fizine ištverme, kuri gerokai viršijo jų taktinį išprusimą. Iš ukrainiečių bepiločių orlaivių padarytuose vaizdo įrašuose matyti, kaip jie žiemos šaltyje didelėmis grupėmis žygiuoja per nederlingus laukus be artilerijos ar šarvuočių paramos.“
Tai darydami šiaurės korėjiečiai žengė į priekį net tada, kai šalia jų buvo sužeisti arba žuvo jų tautiečiai. Po puolimo jie šiek tiek atsitraukdavo, persigrupuodavo ir vėl žygiuodavo į priekį.
Susiję straipsniai
„Tai buvo tarsi scenos iš Antrojo pasaulinio karo, jie tiesiog bėgo, – sakė vienas Ukrainos kovotojas. – Jie veržėsi į priekį ir šaukė korėjietiškai“.
Tačiau šiaurės korėjiečiai greitai prisitaikė, teigia karo analitikai, su jais kovoję kariai ir iš karių perimti dokumentai.
„Vienas iš greičiausių prisitaikymų buvo prieš bepiločius lėktuvus. Kai jie buvo dislokuoti pirmą kartą, šiaurės korėjiečiai tiesiog žiūrėjo į dronus, nesuvokdami, kad jie kelia grėsmę. Tačiau labai greitai jie išmoko taktikos, kaip jų išvengti arba juos sunaikinti“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Taigi, norėdami išvengti nuostolių dėl ukrainiečių dronų atakų, šiaurės korėjiečiai išmoko apeiti priešą iš šono, kai viena pusė dalyvauja atakose, o kita – smogia iš užnugario.
„Jie susidūrė su šiuolaikiniu karu ir mokosi iš jo“, – sakė prieš šiaurės korėjiečius kovojęs specialiųjų pajėgų karys.
Grįžimas į veiksmą
Š. Korėjos kareiviai, pradžioje patyrę didelių nuostolių, sausio pradžioje pasitraukė iš mūšio lauko, bet maždaug po mėnesio vėl sugrįžo. Nuo to laiko Š. Korėjos kareiviai tapo vieni iš vertingiausių mūšio lauke, nes, pasak ukrainiečių karių ir analitikų, jų ištvermė ir geresnė integracija su rusų kariais bei geresnė taktika dera tarpusavyje.
„Vis dėlto kare, kuriame dėl bepiločių orlaivių pėstininkų išgyvenimas tapo dar pavojingesnis, šiaurės korėjiečių pasirengimas žengti pirmyn nepaisant apšaudymo yra labai svarbus privalumas.“
O. Širiajevas atkreipė dėmesį į pagrindinį Š. Korėjos kareivių pranašumą prieš ukrainiečius: akivaizdų žmogaus gyvybės vertės nepaisymą, kuris pranoksta net rusų.
„Kodėl korėjiečiai šturmuoja? Jie geriau pasirengę psichologiškai ir geriau pasirengę fiziškai, – sakė jis. – Kursko srityje jie įvykdė savo misiją“.
Parengta pagal „Unian“ inf.