Visgi analitikai teigia, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino ambicijos užimti naujas teritorijas prieš galimą taikos susitarimą vargu ar bus įgyvendintos dėl daugybės problemų, prastos organizacijos ir technikos trūkumo Rusijos kariuomenėje.
Stebėtojai pastebi, kad Rusijos kariuomenė praktiškai išnaudojo tankų ir šarvuočių atsargas. Net ir nedidelių taktinių laimėjimų atveju Rusija negalės jų panaudoti dėl ribotų išteklių.
Ukraina taip pat geba tiksliai smogti, naudojant dronus. Tai reiškia, kad Maskvai sunku dislokuoti dideles pajėgas fronto linijose, todėl didelio masto proveržis mažai tikėtinas.
„Kol kas bet koks Rusijos puolimas fronto linijoje yra neįmanomas. Rusija nepasiekė didelių karinių pergalių fronto linijoje, todėl nori sudaryti įspūdį, kad vyksta didžiuliai judesiai ir pranašumai. To nematome vietoje“, – „The Telegraph“ dėstė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vykdomasis direktorius Dmytro Zhmaylo.
Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir G7 šalių vadovai perspėjo, kad Rusija planuoja naujus puolimus, ypač Sumų ir Charkovo sričių kryptimi, kurie galėtų suteikti V. Putinui pranašumą būsimose derybose.
Trečiadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis patvirtino, kad puolamosios operacijos jau prasidėjo – Rusijos atakų intensyvumas gerokai padidėjo.
Tuo tarpu Kyjivas siekia išlaikyti pasaulio dėmesį padėčiai Ukrainoje, nepaisant to, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo darbotvarkėje nėra taikos susitarimo.
Tačiau Demokratijų gynimo fondo Rusijos programos direktoriaus pavaduotojas Johnas Hardy įsitikinęs, kad suintensyvėjusios atakos didelių laimėjimų neatneš.
„Tai, ką mes matome, yra tik puolimo intensyvumo padidėjimas. Tai labai nedidelio masto puolimas. Jie gali pramušti skylę Ukrainos linijoje, bet jie nesugebės pramušti tos skylės ir tuo pačiu pasiekti greito, operatyvaus, reikšmingo proveržio“, – aiškino jis.
Manoma, kad pažeidžiamiausias regionas yra Sumų sritis, kur Ukrainos kariai persigrupuoja po spartaus Rusijos puolimo kaimyninėje Kursko srityje.
Vienas ukrainiečių karys, dalyvavęs Kursko srities kovose, laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad atsitraukimas vyko naktį mažomis grupėmis: „Daug įrangos palikta už nugaros.“
J. Hardy pažymėjo, kad atakas dažniausiai vykdo nedidelės grupės, neturinčios didelės techninės paramos, nes ištekliai yra riboti. Kuopos lygmens (apie 100 karių) išpuoliai yra reti.
Prisitaikė prie Rusijos taktikų
Per pastaruosius metus Rusija neteko apie 3 tūkst. tankų, 9 tūkst. šarvuočių ir mažiausiai 13 tūkst. artilerijos sistemų.
„Jei pažvelgtumėte į tai, kas liko sandėliuose, ypač į tai, kas tinkama naudoti, atsargos darosi gana mažos. Tikiuosi, kad iki šių metų pabaigos jiems bus labai sunku tęsti karą – jos bus visiškai išeikvotos“, – aiškino jis.
Rusijos pranašumas – skaičiai. V. Putinas neseniai pasirašė įsaką pašaukti papildomai 160 tūkst. karių. Tačiau, kaip pastebi J. Hardy, šie naujokai gauna minimalų apmokymą – dažnai ne ilgesnį nei mėnuo:
„Tai sąmoningas Rusijos pasirinkimas tęsti spaudimą Ukrainai, mesti šiuos karius į mėsmalę, negaištant laiko atkurti pajėgų kokybę, kol karas tęsiasi“, – dėstė jis.
Pagrindinis Ukrainos uždavinys dabar – užkirsti kelią didelei Rusijos karių koncentracijai vienoje vietoje, kuri galėtų tapti prielaida gynybiniam proveržiui. Svarbų vaidmenį atgrasant agresorių atlieka bepiločių orlaivių naudojimas.
J. Hardy teigė, kad Ukraina plečia geriausius savo bepiločių orlaivių padalinius ir apskritai remiasi bepilotėmis sistemomis, kad kompensuotų trūkumus kitose srityse.
„Jie gerai prisitaikė prie Rusijos kovos būdo“, – apibendrino ekspertas.