Remiantis naujausia Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos ataskaita, kovą, palyginti su vasario mėnesiu, civilių aukų skaičius Ukrainoje išaugo 50 proc. – mažiausiai 164 žmonės žuvo ir 910 buvo sužeisti. Pagrindinė aukų priežastis – smūgiai, kurių metu buvo naudojamos tolimojo nuotolio raketos ir dronai kamikadzės.
Pastaruoju metu padažnėjo mirtinų smūgių Odesoje, Dnipro mieste, Kyjive, Zaporižioje, Chersone, Charkive, Kryvyj Rihe ir Sumuose.
„Rusijos smūgiai vyksta kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną žūsta žmonės. Yra tik viena priežastis, kodėl tai tęsiasi: Rusija nenori paliaubų, ir mes tai matome. Tai mato visas pasaulis“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po išpuolio jo gimtajame Kryvyj Riho mieste, per kurį žuvo 20 žmonių, įskaitant devynis vaikus.
„Kiekvienas Rusijos pažadas baigiasi raketomis arba dronais, bombomis arba artilerija. Diplomatija jiems nieko nereiškia. Štai kodėl reikia daryti spaudimą – pakankamą spaudimą Rusijai, kad ji pajustų kiekvieno savo melo, kiekvieno smūgio, kiekvienos dienos, kai atima gyvybes ir pratęsia karą, pasekmes“, – pridūrė jis.
Leidinys „Kyiv Independent“ pateikė kelias per žiaurias Rusijos atakas žuvusiųų civilių istorijas.
T. Cvitokas (3 metų)
3 metų berniukas Tymofijus Cvitokas nužudytas Rusijos raketos balandžio 4 d. Kryvyj Rihe.
Chaoso ir širdį veriančių šūksnių apsuptyje ant žemės buvo švelniai paguldytas mažas trimečio vaiko kūnelis. Karo medikas desperatiškai bandė aptikti jo pulsą.
„Ne, aš jo visai negirdžiu. Tylėkite visi!“ – sakė vyras, kaip matyti vietos „Telegram“ kanalo paskelbtame vaizdo įraše.
Trumpa vilties akimirka Tymofijaus šeimai baigėsi tragedija.
Berniukas tapo jauniausia vieno iš žiauriausių Rusijos smūgių Ukrainos civiliams – balandžio 4 d. atakos Kryvyj Rihe Dnipropetrovsko srityje – auka.
Rusijos kariai smogė raketomis į miestą ir iš viso nužudė 20 žmonių, įskaitant devynis vaikus. JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje pranešė, kad tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs pavienis išpuolis prieš ukrainiečių vaikus, kurį jie patikrino nuo plataus masto invazijos pradžios.
Dar 75 žmonės buvo sužeisti, nukentėjo nuo vyresnio amžiaus žmonių iki trijų mėnesių kūdikio. Vietos valdžios institucijų duomenimis, 37 sužeistieji buvo paguldyti į ligoninę.
Pataikius į gyvenamąjį rajoną, per raketų ataką taip pat buvo apgadinti 34 daugiabučiai ir šešios švietimo įstaigos, taip pat įvairios parduotuvės, įmonės, automobiliai ir namai.
Mažasis Tymofijus ir jo močiutė ėjo namo iš žaidimų aikštelės, kai pataikė raketa, po išpuolio žurnalistams sakė berniuko senelis Vitalijus. Pasak jo, Tymofijaus močiutė buvo sužeista ir paguldyta į ligoninę, ir nors medikai bandė išgelbėti berniuko gyvybę, jiems nepavyko.
„Tymofijus buvo nepaprastai energingas vaikas. Jis mėgo kosmosą ir viską, kas su juo susiję. Būdamas trejų metų, jis jau mokėjo skaičiuoti angliškai. Jis dievino gyvūnus, – verkdamas pasakojo jis. – Mano žmona yra ligoninėje. Niekas nežino, kaip ji išgyveno. Visi, kurie stovėjo šalia jos, mirė.“
O. Haranskis ir jo penkiametė dukra Nikol
Oleksandras Haranskis ir jo penkiametė dukra Nikol žuvo kovo 23 d. Kyjive per Rusijos bepiločio orlaivio sprogimą.
Pabėgusi iš savo namų nuolat atakuojamame Orichivo mieste Zaporižios srityje, Oleksandro ir Oleksandros Haranskių šeima tikėjosi susikurti ramų gyvenimą sostinėje.
Rusija jiems neleido.
Kovo 23 d. naktį per masinį Rusijos bepiločio lėktuvo smūgį Kyjive žuvo O. Haranskos vyras Oleksandras Haranskis ir jų penkerių metų dukra Nikol. Pranešama, kad per žiaurų smūgį, be šios šeimos, žuvo dar vienas žmogus, o dešimt buvo sužeisti, įskaitant Oleksandrą ir 11 mėnesių vaiką.
Užpuolimo metu Haranskių šeima buvo apsistojusi svečių namuose netoli bažnyčios, kurioje jie lankėsi, laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė šeimos draugė Diana Dudčenko. Būdamas tos pačios bažnyčios narys, D. Dudčenko vyras ankstų rytą po išpuolio buvo iškviestas padėti išvalyti nuolaužas.
D. Dudčenko sakė, kad taip jie sužinojo, jog šeima ten apsistojo ir kad Oleksandra išgyveno, o jos artimieji žuvo.
„Ji per stebuklą išgyveno, nes jos vyras ir dukra žuvo iš karto, o ji buvo nublokšta 30 metrų“, – sakė D. Dudčenko.
„Ją rado tik vėliau, praėjus trims valandoms po išpuolio. Ji atgavo sąmonę, buvo surasta ir nuvežta į ligoninę. Tai tikras stebuklas, nes ji buvo tame pačiame kambaryje su savo vyru“, – pridūrė ji.
„Jie turėjo nedidelį medaus ūkį Zaporižios srityje, – pasakojo D. Dudčenko. – Tačiau prasidėjus plataus masto invazijai, jie viską prarado, nes kaimą užėmė Rusijos kariuomenė.“
Šeima turėjo draugų ir giminaičių Kyjive, todėl nusprendė pabėgti nuo karo ir pradėti gyvenimą iš naujo. Pasak D. Dudčenko, Oleksandra iš karto tapo aktyvia jų bendruomenės nare, prisijungė prie choro ir rėmė vietos jaunimą.
Prieš susijungdamas su šeima Kyjive, Oleksandras kurį laiką gyveno Orichive, kur, pasak D. Dudčenko, dirbo savanoriu ir rėmė Ukrainos karius bei civilius. Tai buvo geri, šiltos širdies žmonės, kurie labai mylėjo savo mažąją dukrelę. Ji ruošėsi pradėti lankyti pirmąją klasę.
D. Dudčenko sakė, kad Oleksandra dvi savaites praleido ligoninėje su suskilusiu dubens kaulu, sužalota ranka ir nudegimais.
„Dabar ji pradeda sveikimo procesą. Mes visi ją palaikome – giminaičiai ir draugai atvyko jos aplankyti, nes ji liko visiškai be nieko“, – pasakojo moteris.
R. Malenko, O. Malenko ir jų 17 metų dukra Uljana-Chrystyna
41 metų Romanas Malenko, 38 metų Olha Malenko ir jų 17 metų dukra Uliana-Chrystyna žuvo kovo 21 d. Zaporižioje per Rusijos bepiločio lėktuvo sprogimą.
Šeima gyveno juoko ir džiaugsmo kupiname name – kol Rusija jį pavertė griuvėsiais.
Kovo 21 d. vėlai vakare per bepiločio orlaivio smūgį į privatų namą Zaporižios mieste žuvo 41 metų Romanas Malenko, jo 38 metų žmona Olha ir 17 metų dukra Uljana-Chrystyna.
Vietos valdžios institucijų duomenimis, per smūgį taip pat buvo sužeista 16 žmonių, taip pat apgadinti keli miesto daugiabučiai namai. Po išpuolio užsidegė keli daugiaaukščiai namai.
Vyriausioji šeimos dukra, 21 metų Viktorija, kuri su tėvais negyveno, žiniasklaidos kanalui „Suspilne“ sakė, kad tą vakarą planavo juos aplankyti – tačiau kažkas ją sustabdė, ir ji galiausiai liko namuose.
Ji ir jos jaunesnioji sesuo susirašinėjo SMS žinutėmis kaip tik tuo metu, kai prasidėjo išpuolis. Pasak seserų susirašinėjimo, Uljana-Chrystyna girdėjo, kaip labai garsiai, tarsi „virš jų namų“, buvo numušami dronai.
Atrodo, kad tai buvo paskutinė jos žinutė seseriai.
Netrukus po to Viktorijai paskambino jų giminaitė ir pasakė, kad dronas pataikė į jos tėvų namą.
„Atvykau ten ir pamačiau, kad jie mano seserį deda į maišą. Jie man parodė jos nuotraukas – jos veidas nebuvo apdegęs, jis liko sveikas. Mamos visai nemačiau. Jie sako, kad tai per daug siaubinga“, – pasakojo ji „Suspilne“.
Olha Malenko ligoninėje išbuvo apie 10 valandų, kol gydytojai bandė ją išgelbėti, tačiau sužalojimai pasirodė esą mirtini, pranešė „Suspilne“.
Kovo 28 d. šeima buvo palaidota Zaporižioje.
Pasak pranešimo, šeima turėjo daug svajonių ir planų ateičiai. Statybų darbuotojas Romanas svajojo nupirkti automobilį jauniausiai dukrai. Jo žmona Olha, dirbusi maisto prekių parduotuvėje, tikėjosi atidaryti savo parduotuvę.
Jų dukra Uljana-Chrystyna mokėsi konditerės specialybės ir siekė vieną dieną išgarsėti kulinarijos pasaulyje.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.