„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siūlomas JAV susitarimas neatitinka maksimalistinių Rusijos pareigūnų reikalavimų, tarp kurių yra Ukrainos valstybės išardymas ir visiškas keturių Ukrainos regionų, esančių fronto linijoje – Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko – kontrolė, kuriuos jie tvirtina valdantys“, – rašoma straipsnyje.
Vakarų pareigūnai ir Rusijos analitikai mano, kad Maskva supranta, kad pasiūlymas būtų politiškai žalingas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, atverdamas duris Rusijai vėliau užgrobti daugiau Ukrainos.
Analitikai teigė, kad Kremlius gali būti pasirengęs bent laikinai atsisakyti maksimalistinių karinių tikslų.
„Putinas gali pakeisti taktiką. Neatmetu, kad Putinas gali sutikti. Jis gali tai vertinti kaip pereinamąjį laikotarpį. Jam reikia politinių pokyčių Ukrainoje, ir niekas netrukdys jam to laukti ir pasiekti. Politinė rizika Ukrainai yra daug didesnė nei Rusijai – tai kolosalūs kompromisai Ukrainai. Zelenskiui tai yra pabaigos pradžia, ir niekas netrukdys Rusijai po metų paskelbti, kad Ukraina pažeidė taikos sutartį, todėl „turime grįžti prie pirminių reikalavimų“ perimti Ukrainos valstybės kontrolę“, – sakė Karnegio Eurazijos centro Rusijoje vyresnioji bendradarbė Tatjana Stanovaja.
Pažymima, kad sutikimas su daugeliu JAV pasiūlymo elementų – ypač be aiškių saugumo garantijų – padarytų politinę žalą V. Zelenskiui ir sudarytų galimybę, kuria Maskva galėtų destabilizuoti Ukrainą ir pakirsti jos galią.
„Rusai bando įtikti Trumpą – arba ką galima pavadinti vaidinimu Trumpu. Jie nori pavaizduoti Ukrainą kaip blogą vaikiną, o su Trumpu tai gali būti realu. Jie pripažino, kad šiuo metu Rusija gali nepajėgti pasistūmėti į priekį ir reikia keisti įrankius“, – sakė vienas Europos pareigūnas.
Ekonomistai ir Europos pareigūnai tvirtina, kad Jungtinės Valstijos turėtų daug daugiau svertų, jei dar labiau sugriežtintų sankcijas, o ne darytų nuolaidas, pavyzdžiui, suteiktų Maskvai 20 procentų Ukrainos teritorijos, kurią ji užėmė per plataus masto invaziją.
„Keista, kad JAV daro spaudimą tik aukai, o ne agresoriui“, – pastebėjo Europos pareigūnas.