Ketvirtadienį Stambule prasideda tiesioginės derybos tarp Ukrainos ir Rusijos delegacijų, kurios galėjo tapti svarbiausiomis nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Beveik iki paskutinės minutės išliko neaišku, ar jose pasirodys Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, tačiau trečiadienio naktį Maskva patvirtino, kad Rusijos delegacijai vadovaus asmuo, apie kurį pastaraisiais mėnėsiais negirdėjome nieko.

Ukrainai, kartu su Europa ir JAV, pareikalavus Rusiją sudaryti 30 dienų paliaubas, kad būtų galima pradėti taikos derybas, V. Putinas sekmadienio naktį per televiziją kreipėsi į Ukrainą ir pasiūlė Turkijoje pradėti tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškart paragino Ukrainą su tuo sutikti, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė asmeniškai lauksiąs V. Putino Stambule. Apie galimybę dalyvauti derybose užsiminė ir D. Trumpas, su sąlyga, kad jose dalyvaus ir V. Putinas.

Tačiau vietoj to, Maskvai derybose ketivrtadienį atstovaus žemesnio rango pareigūnai, o Rusijos delegacijai vadovaus V. Putino patarėjas Vladimiras Medinskis – prieštaringai vertinamas veikėjas, ilgus metus skleidžiantis propagandinius naratyvus apie Rusijos „didybę“.

[[ge:lrytas:lrytas:37852951]]

V. Medinskis jau vadovavo nepavykusioms deryboms su Ukraina 2022 m. pavasarį tame pačiame Stambule. Tuomet Rusija pateikė maksimalistinius reikalavimus – Ukrainos kariuomenės mažinimą, atsisakymą siekti narystės NATO ir išorinės pagalbos atstatymui – ir derybos baigėsi be rezultatų. Pasak „The Guardian“, delegacijos sudėtis rodo, kad Kremlius nori atkurti būtent šią derybų dvasią – formaliai kalbėti, bet realių kompromisų nesiekti.

Rusijos pusėje taip pat dalyvaus šalies užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas, gynybos viceministras Aleksandras Fominas bei Rusijos karinės žvalgybos GRU vadovas Igoris Kostiukovas. Nei užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, nei patyrusio diplomato Jurijaus Ušakovo derybose nebus, kas dar kartą rodo – Maskva į šias derybas žvelgia ne kaip į aukščiausio lygio susitikimą, o kaip į politinį spektaklį.

Kas yra Vladimiras Medinskis?

V. Medinskis – ilgalaikis V. Putino sąjungininkas, nuo 2020 m. einantis prezidento patarėjo istorijos klausimais pareigas, garsėjantis savo radikaliomis pažiūromis.

[[ge:lrytas:lrytas:37844210]][[ge:lrytas:lrytas:37847385]][[ge:lrytas:lrytas:37847083]][[ge:lrytas:lrytas:37852376]]

Šis politikas jau vadovavo nepavykusioms deryboms su Ukraina 2022 m. pavasarį tame pačiame Stambule. Tuomet Rusija pateikė maksimalistinius reikalavimus ir derybos baigėsi be rezultatų. Pasak „The Guardian“, delegacijos sudėtis rodo, kad Kremlius nori atkurti būtent šią derybų dvasią – formaliai kalbėti, bet realių kompromisų nesiekti.

Kaip pažymi leidiniai „Euronews“ ir „The Guardian“, V. Medinskis yra radikaliai prorusiškos propagandos skleidėjas. 2025 m. pradžioje jis buvo pagrindinis trijų tomų mokyklinio vadovėlio „Rusijos karinė istorija“ redaktorius. Šiame vadovėlyje karas prieš Ukrainą pateikiamas kaip „neišvengiama reakcija į NATO grėsmę“, o 2014 m. Ukrainos revoliucija vadinama „Vakarų remtu perversmu“.

Vadovėlis tvirtina, kad Rusija „buvo priversta“ pulti Ukrainą, o ši šalis esą yra „agresyvus antirusiškas placdarmas“. Kaip rašo „Euronews“, knygoje akcentuojamas „mūšio didvyriškumas“, o dabartinės Rusijos kariuomenės veiksmai lyginami su Antrojo pasaulinio karo Raudonosios armijos taktika. Toks naratyvas remiasi Kremliaus ilgai puoselėta idėja, kad karas su Ukraina – tai „Didžiojo Tėvynės karo“ tąsa.\

[[ge:lrytas:lrytas:37854474]]

„The Moscow Times“ primena, kad V. Medinskio propagandinė veikla prasidėjo dar anksčiau. 2014 m., kai Rusija pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą ir okupavo Krymą, būdamas kultūros ministru, V. Medinskis paskelbė dokumentą, kuriame pareiškė, kad „Rusija nėra Europa“ – esą Europa yra moraliai išsigimusi, o Rusija – dvasiniu požiūriu aukštesnė civilizacija.

Dar 2013 m. V. Medinskis išgarsėjo kitu itin prieštaringu pasisakymu, primena „Euronews“. Tada jis pareiškė, kad rusų tauta „turi papildomą chromosomą“, todėl geba išgyventi visas XX-ojo amžiaus katastrofas. Tai buvo pseudomokslinis ir šovinistinis pareiškimas, kurio tikslas – pabrėžti tariamą rusų išskirtinumą.

Kaip pažymi „The Guardian“, Maskvos sprendimas Rusijos delegacijai vadovauti paskirti V. Medinskį rodo, kad Kremlius siekia atkurti 2022 m. Stambulo derybų atmosferą – derybų, kurios baigėsi be rezultatų dėl maksimalistinių Rusijos reikalavimų.

Tą patvirtina ir likusioji derybininkų sudėtis – delegacijoje nėra aukščiausio rango diplomatų, tokių kaip užsieinio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ar V. Putino patarėjas užsienio reikalų klausimais Jurijus Ušakovas. Vietoje jų pasirinkti žemesnio rango diplomatai ir pareigūnai.

Derybų svarstyklės svyra į vieną pusę

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala, delegacijos sudėtis rodo, kad Kremlius nėra pasiruošęs rimtoms deryboms.

„Tokia delegacijos sudėtis laikytina toli iki aukščiausio lygio, net ir nevertinant V. Putino (nedalyvavimo – Lrytas) faktoriaus“, – rašė jis.

„Dar viena indikacija, kad Kremlius laikysenos nekeičia ir toliau bus nuosekliai reikalaujama faktinės Ukrainos kapituliacijos, neketinant pradėti rimtų derybų“, – pridūrė politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:37854478]]

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai pasakė, kad asmeniškai derėtis yra pasirengęs tik su V. Putinu, kuris yra atsakingas už visus invazijos sprendimus, o ne jo pasiųstais žemesnio rango pareigūnais.

Ukrainos atsakas į Maskvos derybų formatą kol kas neaiškus, tačiau bet kokiu atveju V. Zelenskis atvyksta į Ankarą susitikti su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu.

„The Moscow Times“ pažymi, kad Rusijos sprendimas nesutikti su Vakarų remiama 30 dienų paliaubų iniciatyva, o vietoje to pasiūlyti derybas be sąlygų – yra bandymas kontroliuoti darbotvarkę. Šį siūlymą sekmadienį V. Putinas paskelbė netikėtoje spaudos konferencijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:37854444]]

Derybų metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat neplanuoja atvykti į Turkiją, nors anksčiau svarstė tokią galimybę. Jo pasiųsti atstovai – specialus pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir Valstybės sekretorius bei laikinasis saugumo patarėjas Marco Rubio – į Stambulą atvyks tik penktadienį, kaip rašo „Reuters“.

L. Kojalos vertinimu, šis formatas gali būti pasitelktas siekiant sudaryti įspūdį, kad vyksta progresas. Pasak politologo, dalis D. Trumpo aplinkos atstovų gali tai traktuoti kaip sėkmę ir spausti Ukrainą sutikti su tokiomis sąlygomis, o kiti tai laikys Kremlius bandymu „vedžioti visus už nosies“.

Parengta pagal „Euronews“, „The Moscow Times“, „The Guardian“, „New Voice“ inf.

Dar vienas Kremliaus pasityčiojimas iš Vakarų ir Ukrainos: kas yra V. Medinskis, kuris vadovauja Rusijos delegacijai (5)