Pasak leidinio, citavusio du derybose dalyvavusius pareigūnus, JAV prieštarauja, kad dokumente būtų paminėta „tolesnė parama“ Ukrainai, taip pat nenori, kad Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą būtų apibūdinta kaip „neteisėta“.
Paaiškėjo, kad vasarį minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines JAV administracijos pareigūnai irgi prieštaravo G7 pareiškime vadinti Rusiją „agresore“. Vėliau balandį JAV pranešė savo G7 sąjungininkėms, kad nepalaikys pareiškimo, smerkiančio Rusijos puolimą prieš Sumų miestą, tai motyvavo noru tęsti derybas su Maskva.
G7 grupės finansų ministrų susitikimo šeimininkė Kanada siekė pasiųsti tvirtą žinią, į susitikimo pradžią antradienį pakvietusi ir Ukrainos finansų ministrą Serhijų Marčenką.
Jo buvimas „siunčia pasauliui stiprią žinią“, kad narės dar kartą įsipareigos remti Rusijos invaziją atremiančią šalį, antradienį žurnalistams sakė Kanados finansų ministras Francois Philippe'as Champagne'is.
Derybos Kanados vakarinėje Albertos provincijoje surengtos tvyrant G7 grupę sudarančių demokratinių šalių požiūrio į Ukrainą neapibrėžtumui po Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią.
D. Trumpas supurtė kadaise buvusias itin vieningas G7 šalis (grupę sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV), pradėjęs megzti ryšius su Rusija ir įvedęs muitus tiek sąjungininkėms, tiek varžovėms.
S. Marčenka sakė per susitikimus pakartosiantis Ukrainos poziciją dėl didesnio spaudimo Rusijai būtinybės. Tačiau naujų sankcijų taikymas Rusijai taip pat lieka neaiškus.
Apie G7 ministrų derybas informuotas šaltinis teigė, jog visos galimybės dėl sankcijų išlieka, tačiau jos turi tarnauti rezultatui – siekti taikos proceso.