Pasak laikraščio „Financial Times“, V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad dviejų valandų pokalbio tonas esą buvo „toks draugiškas, kad nė vienas iš prezidentų nenorėjo pirmas padėti ragelio“.
Leidinys pažymi, kad ukrainiečiai ir sąjungininkai Europoje pasijuto apleisti.
„Ne tik tai, kad JAV prezidentas, atrodo, nedarė jokio spaudimo Rusijai, kad ši tarpininkautų dėl paliaubų. Remiantis pokalbio stenograma, D. Trumpas taip pat leido suprasti, kad JAV atsisako tarpininkės vaidmens pastangose užbaigti karą, palikdama Maskvai ir Kyjivui viską spręsti pačioms“, – rašoma straipsnyje.
Neatmeta galimybės, kad D. Trumpas pasitrauks iš derybų: ženklai jau matosi
Stebėtojams tai esą buvo lūžio taškas po daugiau nei trejus metus trukusio konflikto. Atrodė, kad D. Trumpas nusiplovė rankas ir paliko Ukrainą okupanto malonei, o šis skambutis patvirtino blogiausius europiečių nuogąstavimus: kad JAV prezidentas, „suviliotas V. Putino vilionių, yra pasirengęs atsigręžti į Maskvą ir parduoti Kyjivą“.
Po pokalbio su V. Putinu paskambinęs Europos vadovams D. Trumpas aiškiai pasakė, kad jis ne tik atsitraukia, bet ir neketina daryti papildomo spaudimo Maskvai, kol vyksta dvišalės Rusijos ir Ukrainos derybos, „Financial Times“ teigė du apie pokalbį informuoti asmenys.
Pažymima, kad tai reiškė staigų D. Trumpo posūkį. Kiek daugiau nei prieš savaitę jis prisijungė prie kitų Vakarų lyderių, grasindamas įvesti naujas baudžiamąsias priemones Rusijai, jei ji nesilaikys neatidėliotinų paliaubų.
Susiję straipsniai
Pats D. Trumpas žurnalistams prisipažino, kad net nepakartojo savo ankstesnių reikalavimų V. Putinui nutraukti atakas prieš civilius Ukrainos rajonus. Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis sakė:
„Šis pokalbis su D. Trumpu buvo V. Putino pergalė. Jis aiškiai parodė, kad paliaubų artimiausiu metu nebus, todėl Rusija gali tęsti karą. Ir jokios papildomos sankcijos nebus taikomos.“
Vienas su pokalbiais susipažinęs aukšto rango Ukrainos pareigūnas apie V. Putino memorandumo idėją sakė, kad „niekas nežino, kas tai yra, kokia to priežastis, kodėl tai svarbu“.
„Rusai derėsis žemame lygyje, keisis įvairiais dokumentais ir tuo tarpu toliau kariaus. Kiek dar ilgai D. Trumpas toleruos visą šį delsimą?“ – klausė Billas Tayloras, 2006–2009 m. dirbęs JAV ambasadoriumi Ukrainoje.
Ekspertai teigia, kad dabar D. Trumpas atrodo labiau suinteresuotas suartėjimu su Maskva nei karo sureguliavimu.
„Šiuo metu atrodo, kad D. Trumpas Rusijos ir Amerikos santykių normalizavimą laiko tikslu savaime. Visa kita yra pajungta šiam tikslui“, – sakė Karnegio tarptautinės taikos fondo viceprezidentas Andrew Weissas.
Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee, sakė, kad Rusija daro pažangą fronto linijose ir masiškai verbuoja karius.
„Manau, kad kariniu požiūriu Rusija šiuo metu gali palaikyti kovą, atsižvelgiant į tai, kad ji nuolat verbuoja savanorius. Rusijos vadovybė tikriausiai tiki, kad dar gali pagerinti savo pozicijas mūšio lauke“, – pridūrė jis.
Be to, artėjant vasarai oro sąlygos taps palankesnės puolamosioms operacijoms, o tai gali būti naudinga Rusijai, paaiškino R. Lee.
„Rusija dar nepasiekė savo minimalaus tikslo užimti visą Donecką ir Luhanską. Taigi ji gali bandyti užimti kuo daugiau teritorijos šią vasarą prieš pradėdama rimtesnes derybas“, – pažymėjo analitikas.
Nepaisant minimalių Rusijos kariuomenės laimėjimų mūšio lauke, D. Trumpas padarė didelį diplomatinį posūkį Kremliaus darbotvarkės link. Kaip nurodė „Bloomberg“, V. Putinas per derybas su JAV prezidentu bandė laimėti laiko – ir jam pavyko, nes po pokalbio telefonu D. Trumpas leido suprasti, kad atsisako reikalavimų nutraukti ugnį ir grasinimų sankcijomis.
Pasak žmonių, susipažinusių su D. Trumpo ir jo sąjungininkų derybomis už uždarų durų,JAV prezidentas leido suprasti, kad yra įsitikinęs Rusijos pergale, pakartojo daugelį Kremliaus minčių.
Parengta pagal „Financial Times“ ir UNIAN inf.