Bazės, aerodromai ir nauji kariai
Naujoje palydovinėje nuotraukoje matyti palapinių kolonos, besiplečiančios bazės ir modernizuojami arktiniai aerodromai palei sieną su Suomija ir Norvegija. Tai yra galimos būsimos konfrontacijos signalas.
„Matome pasiruošimą ateičiai, kai Rusija susigrąžins Ukrainoje kovojančias pajėgas. Tačiau karių skaičius prie mūsų sienų didės“, – sakė generolas majoras Sami Nurmi.
S. Lavrovas abejoja, ar Vatikanas tinkama vieta deryboms: „Būtų neskoninga“
Maskva keičia savo kariuomenės struktūrą
Rusija atkūrė Leningrado karinę apygardą, kuri apima teritorijas prie Suomijos, Estijos ir Latvijos. Buvusios brigados pertvarkomos į divizijas, kurias sudaro daugiau kaip 10 000 karių.
„Tai yra karinių planų iki 2022 m. tęsinys ir atsakas į naujus geopolitinius pokyčius, susijusius su Švedijos ir Suomijos įstojimu į NATO“, – aiškino analitikas Emilis Kastehelmi.
Arkties bazių modernizavimas, strateginių bombonešių dislokavimas ir karinių sraigtasparnių atsiradimas Murmanske rodo Maskvos siekį stiprinti savo pozicijas Arktyje.
Susiję straipsniai
„Arktis yra svarbus ateities karinių operacijų laukas. Tai nepasikeis“, – dėstė S. Nurmi.
Hibridinis karas tęsiasi
Suomijoje padaugėjo hibridinių išpuolių: GPS trikdymas, žalos infrastruktūrai darymas ir migrantų siuntimas prie sienos.
Tai, kas vyksta kitoje sienos pusėje, yra „svarbiausias prioritetas“, – sakė buvęs Suomijos kariuomenės vadas Jarmo Lindbergas.
2023 m. įstojusi į NATO, Suomija pradėjo statyti 200 km pasienio sieną. Pirmieji kelios dešimtys kilometrų jau pastatyti.
„Mes įstojome į NATO, todėl numatėme, kad tai įvyks. Nenorime pernelyg panikuoti... Stebėti, kas vyksta kitoje sienos pusėje, jau šimtus metų yra mūsų kasdienis reikalas“, – aiškino generolas S. Nurmi.
Kas toliau?
Danijos žvalgyba mano, kad per penkerius metus Rusija galės pradėti naują antžeminį karą Europoje. Kiti šaltiniai teigia, kad tam prireiks vos dvejų metų.
„Milijardo eurų klausimas – ką Rusija darys toliau. Mes žinome, kad Rusija mums visada kels grėsmę. Mes būsime pasiruošę. Mes jau esame pasirengę“, – sakė J. Lindbergas.
Vakarai ramūs: ką sako D. Trumpas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas situaciją komentavo ramiai:
„Visiškai nesijaudinu. Suomijos ir Norvegijos padėtis bus labai saugi“, – kalbėjo JAV prezidentas.
Rusijos keliama grėsmė NATO
Dienraštis „The New York Times“ neseniai išspausdino straipsnį, kuriame teigiama, kad po karo prieš Ukrainą Rusija gali perkelti savo karius prie NATO sienų. Rusija stato bazes ir slėptuves, ir ši veikla primena pasirengimą didelių pajėgų perdislokavimui.
Anksčiau Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas netgi pareiškė, kad Rusijos ir NATO konfrontacijos atveju pirmiausia nukentėtų Baltijos šalys ir Lenkija. Jis apkaltino šias valstybes, kad jos yra „ypač agresyvios“ ir „žvangina ginklais“.
Parengta pagal „Unian“ inf.