Mažėjantys šansai greitai pasiekti paliaubas ir taikos susitarimą vietoj to priklausys nuo to, ar jis pagaliau ras „plieno“, kad savo retorinį baksnojimą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui sustiprintų veiksmais.
Kremlius stato ant to, kad jis to nepadarys, vertina CNN Baltųjų rūmų reporteris Stephenas Collinsonas.
V. Putinas atmetė D. Trumpo įsiūtį dėl intensyviausių Rusijos bepiločių oralivių atakų Ukrainoje kaip „emocinės perkrovos“ simptomą. O patirtis rodo, kad V. Putinas gali išsisukti nuo JAV prezidento blefo. Juk pirmadienį D. Trumpo kritika Rusijos vadovui kaip „bepročiui“ buvo pagardinta būdingu priekaištu aukai – Ukrainai ir jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
D. Trumpui bepročiu pavadinus V. Putiną – Kremliaus reakcija: emocinę įtampą patiria visi
Vis dėlto atrodo, kad intensyvėjančios Rusijos atakos prieš Ukrainos civilius gyventojus yra sąmoningas Rusijos išbandymas D. Trumpui, praėjus savaitei po jo pokalbio su V. Putinu, per kurį, nepaisant Baltųjų rūmų išsisukinėjimų, nebuvo pasiekta jokios pažangos siekiant taikos.
Yra du keliai, kuriais gali eiti D. Trumpas, jei jis pasirengęs atsisakyti gėdingos padėties, kai su juo nuolat žaidžia V. Putinas.
Jis galėtų įvesti naujas sankcijas Rusijai, kurios, kaip jis anksčiau teigė, trukdytų diplomatijai. Sekmadienį Naujajame Džersyje žurnalistams jis sakė, kad tai „absoliučiai“ svarstytina galimybė. D. Trumpas taip pat galėtų gelbėti gyvybes Ukrainoje mėgdžiodamas savo pirmtaką Joe Bideną ir prašydamas Kongreso pritarti naujoms ginklų ir šaudmenų siuntoms į šią šalį.
Susiję straipsniai
Tačiau šis variantas reikštų didžiulį posūkį, kuris būtų politiškai nepatogus, nes D. Trumpo nepritarimas milijardų dolerių leidimui Ukrainoje yra jo antrojo prezidentavimo pagrindas. Ir tai reikštų, kad JAV prezidentas pripažįsta, jog, kaip ir daugelis jo pirmtakų pastaruoju metu, jo įsitikinimas, kad jis gali suvaldyti V. Putiną, buvo klaidingas.
Yra ir kita galimybė – tokia, kurios baiminasi Ukraina ir jos sąjungininkai Europoje. D. Trumpas galėtų nuleisti rankas ir teigti, kad nė viena pusė nenori taikos, todėl JAV laikas pasitraukti. Tuomet Rusija toliau tęstų savo naikinamąjį karą ir išpuolius prieš civilius gyventojus. Jos žemės užgrobimas būtų patvirtintas, sukuriant pražūtingą precedentą Europos saugumui ir JAV pasitraukimui, rašo CNN.
Tai nėra akademinė perspektyva. MAGA („Padaryti Ameriką vėl didžią“ – red. past.) judėjime vyraujanti izoliacionistinė kryptis reiškia, kad pastarojo meto valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir viceprezidento J. D. Vance'o užuominos, jog JAV galėtų atsitraukti, atrodo daugiau nei tik derybų taktika.
Ir vienas iš būdų, kaip skaityti D. Trumpo pirmadienio pranešimą „Truth Social“, buvo JAV pasitraukimo dūmų uždanga. „Tai karas, kuris niekada nebūtų prasidėjęs, jei būčiau prezidentas. Tai V. Zelenskio, V. Putino ir J. Bideno karas, o ne D. Trumpo“, – rašė JAV prezidentas.
Argumentai už griežtesnius JAV veiksmus
Yra viena rimta priežastis, dėl kurios D. Trumpas gali pakeisti savo nuomonę: po to, kai jo drąsios prognozės, kad jis gali užbaigti karą per 24 valandas, pasirodė kaip fantazija, jo patikimumas atsidūrė pavojuje.
Viena iš galimybių būtų D. Trumpui įvesti antrines sankcijas Rusijai, apie kurias jis kartais užsimindavo. Jos būtų nukreiptos prieš finansų įstaigas, bendroves ir kitus subjektus, kurie toliau vykdo verslą su Maskva.
Respublikonas senatorius Lindsey Grahamas ir demokratas senatorius Richardas Blumenthalis yra parengę naują įstatymo projektą, kuriuo būtų įvestos griežtos sankcijos valstybėms, kurios vis dar bendradarbiauja su Rusija.
Tai galėtų pakenkti tokioms JAV priešininkėms kaip Kinija. Tačiau tai taip pat galėtų sutrikdyti D. Trumpo santykius su sąjungininkais, tokiais kaip Indija – didele rusiškos naftos mažesnėmis kainomis pirkėja.
Senatoriai jau turi 81 bendrapareiškėją, o tai reiškia, kad įstatymo projektas, jei D. Trumpas norėtų, galėtų būti greitai priimtas, siunčiant griežtą žinią Rusijai.
D. Trumpas taip pat galėtų sustiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, padovanodamas arba parduodamas Kyjivui daugiau oro gynybos raketų „Patriot“, skirtų kovai su sparnuotosiomis raketomis, kurios papildo masines Rusijos dronų atakas prieš Ukrainos miestus.
Nereikėtų atmesti pavojaus, kad karas gali peraugti į tiesioginę Rusijos ir Vakarų konfrontaciją. Apie tai daug galvojo ir J. Bidenas, o buvusio prezidento lėtas Rusijos raudonųjų linijų tikrinimas nuolat erzino jo kritikus. Tačiau dėl D. Trumpo atsargumo J. Bidenas atrodo kaip žvalgas.
Vis dėlto galbūt V. Putinas pagaliau pastūmėjo D. Trumpą į ilgai atidėliotą apsireiškimą.
„Iš prezidento D. Trumpo ir kitų administracijos narių jau anksčiau buvo pareiškimų ir susierzinimo bei nusivylimo išraiškų, net grasinimų sankcijomis, bet kol kas nieko, – pirmadienį CNN International laidoje „Isa Soares“ sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras. – Taigi, klausimas bus toks: ar šio laiko pakanka, kad šios sankcijos būtų įvestos? Ir ne tik sankcijos; turi būti suteikta parama ir Ukrainos kariuomenei.“
Į atsargą išėjęs JAV kariuomenės majoras Mike'as Lyonsas mano, kad D. Trumpas gali susikurti sau politinę erdvę.
„Kam skirta ši („Truth Social“) žinutė? Jis akivaizdžiai tai sako Vladimirui Putinui, bet manau, kad jis tai parduoda Amerikos visuomenei, norėdamas įvertinti, ar jam būtų populiaru labiau įsitraukti ir labiau įtraukti šalį į Ukrainos vidaus reikalus dabar, ar ne“, – sakė M. Lyonsas CNN žurnalistei Briannai Keilar.
„Norėčiau manyti, kad tai, ką jis manė esant paprasta lygtimi, kai pirmą kartą perėmė valdžią... dabar jis mato, kad tai labai sunkiai išsprendžiama lygtis“, – pridūrė jis.
Amerikos sąjungininkės Europoje atidžiai stebi, ar D. Trumpas laikysis savo veiksmų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį per kelionę į Vietnamą sakė, kad po neseniai įvykusio pokalbio su D. Trumpu, jo nuomone, JAV vadovas dabar supranta, kad nors „prezidentas V. Putinas telefonu jam sakė, kad yra pasirengęs taikai“ – ir tą patį sakė JAV pasiuntiniams – „jis jiems melavo“.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat paaštrino savo toną. Jis sakė, kad dabar nėra jokių apribojimų, kokiu atstumu Ukraina gali šaudyti europiniais ginklais – tai reiškia, kad dabar jie gali smogti giliai į Rusiją. Tačiau iš karto nebuvo aišku, ar jis turėjo omenyje naują operatyvinį poslinkį.
Atrodo, kad sąjungininkai jaučia momentą, kai D. Trumpo nuomonė gali pasikeisti po to, kai kelis mėnesius matė, kaip jis žlugdo jų pačių pastangas priversti V. Putiną sutikti su neatidėliotinomis paliaubomis.
Tačiau, kaip paprastai, niekas negali būti tikras, į kurią pusę jis pasuks. Vienas Europos diplomatas sakė CNN, kad vis dar sunku pasakyti, ar JAV prezidento pasmerkimai V. Putinui iš tiesų reiškia naują požiūrį, tačiau pažymėjo, kad Europa akivaizdžiai suinteresuota didesnėmis sankcijomis.
Ką Kremlius mano apie D. Trumpą?
Yra dvi problemos, susijusios su nuomone, kad D. Trumpas pagaliau praregėjo dėl Rusijos lyderio.
Pirma, jis niekada nebuvo linkęs kritikuoti V. Putino.
Antra, Rusijos lyderio negailestingumas kariaujant vargu ar yra naujiena, praėjus trejiems metams po neišprovokuotos ir neteisėtos invazijos, per kurią žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų ir dėl kurios buvo išduoti tarptautiniai karo nusikaltimų arešto orderiai.
Štai kodėl D. Trumpo savaitgalio retoriką rizikinga priimti už gryną pinigą. Jo komentarai pasitarnavo politiniam tikslui – nukreipti žurnalistų klausimus apie jo požiūrį į naujausią žiaurumą Ukrainoje. O už tai, kad griežtai pasisakė prieš V. Putiną, jis sulaukė gerų antraščių Atminimo dieną. Tačiau pastarojo meto istorija rodo, kad kai tik karšta akimirka praeina, JAV prezidentas dažnai pereina prie ko nors kito.
„Kalbos yra pigios, o mes laukėme veiksmų, – pirmadienį CNN žurnalistui Philui Mattingly sakė buvusi aukšto rango JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnė Beth Sanner. – Reikia daryti spaudimą šaliai, kuri kelia problemų.“
„V. Putinas netiki, kad D. Trumpas laikysis savo žodžių“, – sakė B. Sanner.
Parengta pagal CNN inf.