Per derybas Rusija įteikė Ukrainos pusei naują memorandumą su griežtais reikalavimais – išvesti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų teritorijų, atsisakyti stojimo į NATO ambicijų, visiškai demilitarizuoti ir uždrausti užsienio karių dislokavimą. Ukrainos valdžios institucijos šias sąlygas kategoriškai atmeta.
Kremlius taip pat primygtinai reikalauja atšaukti sankcijas, atsisakyti reparacijų ir visiškai atkurti diplomatinius bei ekonominius santykius. Visa tai be jokių realių nuolaidų iš Maskvos pusės.
Šios maksimalistinės V. Putino pozicijos taip pat tapo smūgiu Donaldo Trumpo įvaizdžiui. JAV prezidentas, aktyviai propagavęs savo „greitos taikos“ Ukrainoje strategiją kaip pagrindinį savo antrosios kadencijos pažadą, parodė pyktį: anot jo, V. Putinas po pastarųjų masinių išpuolių prieš Ukrainos miestus „visiškai prarado protą“.
Susiję straipsniai
Stambulo deryboms žlugus, JAV Kongrese vis didesnį pagreitį įgauna iniciatyva dėl naujų, „niokojančių“ sankcijų Rusijai. Vienas iš jos autorių, senatorius Richardas Blumenthalis, viešai apkaltino Kremlių bandymu „padaryti iš D. Trumpo ir Amerikos kvailius“.
Susiklosčiusi padėtis kelia rimtą iššūkį D. Trumpui: ar jis ir toliau primygtinai reikalaus derybų, ar griebsis griežtų veiksmų – visų pirma didins karinę pagalbą Kyjivui? Vašingtonas pripažįsta, kad karo Ukrainoje eiga vis labiau veikia paties D. Trumpo politines perspektyvas.
„Tai, kad V. Putinas dar kartą bekompromisiškai reagavo į raginimus siekti taikos, gali priversti D. Trumpą imtis veiksmų“, – rašo leidinys.
Parengta pagal „Unian“ inf.