Ji įspėjo, kad Rusija nebegali remtis tomis pačiomis priemonėmis, kurios palaikė augimą per pirmuosius dvejus metus nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios.
Kalbėdama Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, E. Nabiulina sakė, kad Rusijos ekonomika augo dėl „laisvų išteklių“, įskaitant darbo jėgą, pramonės pajėgumus, bankų kapitalo rezervus ir likvidžius aktyvus iš Nacionalinio turto fondo (NTF).
Visi šie ištekliai, kaip pranešama, dabar beveik išeikvoti.
„Dvejus metus augome gana sparčiu tempu, nes buvo aktyvuoti laisvi ištekliai, – tvirtino ji. – Turime suprasti, kad daugelis iš tų išteklių iš tiesų yra išeikvoti.“
E. Nabiulina tai pareiškė po to, kai Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas šią savaitę interviu CNN teigė, kad Rusija karui skiria „tik 5–7 proc.“ savo federalinio biudžeto.
A. Kelinas tvirtino, kad Rusija gali tęsti karą, sakydamas, jog Maskva „laimi“.
Valstybinės statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, Rusijos nedarbo lygis nukrito iki istorinio minimumo – 2,3 proc. Tuo pačiu metu masinė emigracija ir didelio masto karo metu vykdoma mobilizacija sukėlė darbo jėgos trūkumą, kuris, remiantis apskaičiavimais, siekia 2 mln. žmonių.
Pramonės pajėgumų išnaudojimas išaugo iki daugiau nei 80 proc., o tai yra didžiausias rodiklis šiuolaikinėje Rusijos istorijoje.
Rusijos ekonomika dabar yra „ant perėjimo į recesiją slenksčio“, ketvirtadienį pareiškė Rusijos ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas tame pačiame forume.
Oficialūs duomenys rodo, kad BVP augimas sulėtėjo nuo 4,1 proc. 2023 m. pabaigoje iki vos 1,4 proc. 2024 m. pirmąjį ketvirtį, o ekonomika susitraukė ketvirčiui palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pirmą kartą nuo 2022 m.
Kovo mėnesį verslo pelnas iš viso sumažėjo trečdaliu, o kritiškai svarbiame naftos ir dujų sektoriuje – perpus. Nuo sausio iki balandžio pramonės augimas sustingo ties 1,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, o civiliniai ekonomikos sektoriai pradėjo trauktis.
Mažmeninės prekybos apyvartos augimas sulėtėjo nuo 7,2 proc. gruodžio mėnesį iki vos 2,4 proc. balandžio mėnesį.
Anoniminis Rusijos analitikas „Novaya Gazeta Europe“ tvirtino, kad vyriausybės technokratai iš esmės sako Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kad atėjo laikas rinktis tarp dviejų aspektų – „karas ar ekonomika“.
Invazijos į Ukrainą metu Rusija susidūrė su didėjančia infliacija dėl rekordinių karinių išlaidų, todėl centrinis bankas buvo priverstas išlaikyti aukštas palūkanų normas.
Vyriausybės spaudimu bankas birželio pradžioje šiek tiek sumažino normą nuo 21 proc. iki 20 proc., nepaisydamas susirūpinimo dėl susilpnėjusių privačių investicijų.
Valdžios pareigūnai sumažino pagrindinius plėtros projektus ir metalų bei naftos produktų tiekimą. Ankstesnės viltys dėl atsigavimo 2025 m., kurias skatino derybos su JAV, išblėso, nes infliacija ir sankcijos daro didelį spaudimą ekonomikos augimui.