„Absoliuti dauguma amerikiečių nenori kištis į šiuos reikalus“, – savo tinklalaidėje „War Room“ netrukus po smūgių pabrėžė pirmosios D. Trumpo kadencijos patarėjas Steve’as Bannonas.
Dar prieš JAV B-2 bombonešiams suduodant smūgius Irano branduoliniams objektams Fordu, Natanzėje ir Isfahane, galimas Amerikos įsitraukimas į karą atskleidė gilią takoskyrą tarp D. Trumpo šalininkų.
Už įsikišimą stojo tokie „vanagai“ kaip senatorius Lindsey’is Grahamas ir įtakingas radijo laidų vedėjas Markas Levinas. Tačiau S. Bannonas ir konservatyvus žiniasklaidos veikėjas Tuckeris Carlsonas ragino T. Trumpą JAV išlaikyti nuošalyje nuo konflikto.
JAV sudavus smūgį Iranui – D. Trumpo įspėjimas ir padarinių vaizdai: štai kas liko iš urano sodrinimo komplekso
T. Carlsonas pareiškė, jog nėra jokio pagrindo smogti Iranui, o „nulis patikimos žvalgybos“ rodė, kad šalis esą „nėra arti“ branduolinės bombos sukūrimo.
Skeptikai akcentavo, kad D. Trumpo sprendimas kartu su Izraeliu atakuoti Iraną reiškia jo pažado nutraukti „amžinuosius karus“ ir išlaikyti JAV toli nuo Artimųjų Rytų konfliktų išdavystę – tai buvo esminis jo „America First“ (liet. „Pirmiausia Amerika“) politikos ramstis.
Taip pat išreikštas susirūpinimas, jog toks veiksmas gali išprovokuoti Irano ir jo sąjungininkų kerštą tūkstančiams JAV karių regione.
Tarp prezidento rėmėjų išplito įtarimai, kad jis buvo įtrauktas į karinę operaciją Izraelio premjero Benjamino Netanyahu, kuris, pasak jų, pradėjo karą, pats neturėdamas galimybių jį laimėti ir tikėdamasis, kad JAV įsikiš.
Susiję straipsniai
„Izraelis iš esmės privertė prezidentą D. Trumpą veikti, – kalbėjo S. Bannonas. – Jie pradėjo karą su Iranu žinodami, kad neturi karinių pajėgumų pabaigti reikalą – tam reikalingos tik amerikietiškos bunkerines bazes naikinančios bombos.“
„Daugelis man pažįstamų Izraelio rėmėjų klausia – kodėl mes turime daryti visą sunkų darbą ir kodėl mes vėl įsiveliam į karo veiksmus dėl karo, kuris buvo pasirinktinis?“ – retoriškai klausė jis.
Kai kurie įtakingi dešiniųjų tinklalaidininkai, iki šiol rėmę D. Trumpą, neslėpė sumišimo dėl jo sprendimo pulti Iraną.
„Maniau, kad visa tai turėjo būti apie „Ameriką Pirmiausia“... o dabar atrodo, kad mes tiesiog dirbame Izraeliui“,– pakartojo žinomas tinklalaidės vedėjas Theo Vonas. – Daugeliui žmonių... tu tiesiog labai greitai pradedi jaustis nusivylęs savo lyderiais.“
„Donaldas Trumpas dabar pradėjo neteisėtą agresijos karą prieš Iraną“, – pareiškė su MAGA siejamas komikas Dave’as Smithas. – Blogiausia tai, kad jis tai padarė svetimos valstybės naudai prieš šalį, kuri mums nekėlė jokios grėsmės.“
Kiti laikėsi atsargiau. Respublikonų kongresmenė Marjorie Taylor Greene, kuri dar šią savaitę teigė, jog „esame išvargę nuo užsienio karų“, šeštadienį apsiribojo žinute platformoje „X“: „Susivienykime ir melskimės už taiką.“
Konservatyvus influencerius Charlie’is Kirkas rašė: „Nešdamas pasaulio naštą ant savo pečių, prezidentas D. Trumpas veikė žmonijos labui... Artimiausiomis valandomis susilaikykime nuo sofos ekspertų komentarų ir pasitikėkime vyriausiuoju vadu.“
Tačiau vėliau savo tinklalaidėje jis įspėjo apie galimą atsakomąją reakciją. „Kiek amerikiečių gali patekti į atsakomųjų veiksmų kryžminę ugnį?“ – klausė jis.
C. Kirkas pažymėjo, kad JAV karinė bazė Katare gali būti „viliojantis taikinys Iranui“.
Kai kurie komentatoriai jautė riziką, kad D. Trumpas gali būti įtrauktas į dar gilesnį įsitraukimą, ypač jei rems Izraelio bandymus nuversti Irano režimą.
„Prezidentas D. Trumpas aiškiai parodė, kaip visada, kad priešinasi režimo keitimo karui Irane“, socialiniame tinkle „X“ pabrėžė dešiniųjų žiniasklaidos veikėjas Jackas Posobiecas. – Tai – apie Irano branduolinę programą, kurią jis pažadėjo užbaigti nuo pirmosios dienos.“
„Breitbart“ Vašingtono biuro vadovas Matthew Boyle’as teigė, kad D. Trumpas turi „daug ką paaiškinti“ savo MAGA bazės rėmėjams, kurie būtų labiau linkę JAV palikti nuošalyje.
„Jis turi vėl pelnyti šio judėjimo pasitikėjimą ir imtis aktyvių veiksmų tai padaryti“, pabrėžė M. Boyle’as. „Jis turi tą pasitikėjimą susigrąžinti.“