Pagrindinė D. Trumpo statoma korta – kad Iranas ir jo sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose yra tiek nusilpę, jog JAV prezidentas galės pateikti savo ataką kaip ribotą ir sėkmingą. Tai taip pat tikėdamasis, kad pažemintas Teheranas greitai sieks taikos susitarimo, o ne keršto.
Jei D. Trumpas teisus, jis bus pasiekęs ilgalaikį kelių JAV administracijų užsienio politikos tikslą – pašalinęs Irano branduolinę grėsmę – ir padaręs tai palyginti nedidele kaina, rašo „The Financial Times“.
Tačiau šis žingsnis kelia didžiulę riziką dar labiau įsiūbuoti nestabilų Artimųjų Rytų regioną, kelti pavojų JAV ir Izraelio saugumui bei vidinį pasipriešinimą D. Trumpui, kuris anksčiau žadėjo, kad JAV nesivels į naujus konfliktus.
JAV sudavus smūgį Iranui – D. Trumpo įspėjimas ir padarinių vaizdai: štai kas liko iš urano sodrinimo komplekso
„Viskas priklausys nuo to, kaip sureaguos Irano režimas – šiuo metu nėra aišku, kokie yra jo pajėgumai ir valia. [Tačiau] Irano tinklas regione išlieka operaciškai stiprus, ir jis gali sukelti dar daugiau nestabilumo bei teroro, jei nuspręstų tai daryti“, – įspėjo Vašingtone įsikūrusio Artimųjų Rytų instituto vyresnysis tyrėjas Brianas Katulis.
Per didžiąją dalį savo 2024 m. kampanijos D. Trumpas aiškino būsiąs taikdarys per antrąją kadenciją, spręsiąs konfliktus, o ne kursiąs naujus. Tačiau prezidentas, spaudžiamas Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, smūgį Iranui pamatė kaip progą, kurią verta išnaudoti, bei šansą įtvirtinti palikimą kaip lyderio, pasirengusio panaudoti Amerikos karinę galią.
Šeštadienį vakare JAV laiku, D. Trumpas, regis, mėgavosi savo virsmu iš izoliacionisto į karo šalininką – jis vilkėjo raudoną kepurę su šūkiu „Make America Great Again“, susirinkęs su aukščiausiais patarėjais Baltųjų rūmų situacijų kambaryje. Kalbėdamas po smūgių, prezidentas perspėjo, kad esą pasiruošęs plėsti karinę kampaniją prieš Iraną, jei reikės.
Susiję straipsniai
„Iranui bus arba taika, arba tragedija, daug baisesnė nei tai, ką matėme per pastarąsias aštuonias dienas, – kalbėjo jis. – Prisiminkite – taikinių dar yra daug... Tačiau jei taika neateis greitai, mes smogsime tiems taikiniams su tikslumu, greičiu ir meistriškumu.“
Iranas visada buvo tam tikra išimtis Trumpo neintervencionizmo retorikoje. 2020 m. pradžioje, pirmajai kadencijai artėjant prie pabaigos, jis surengė rizikingą karinę operaciją ir nužudė Irano karinį vadą Qassemą Soleimani Bagdade.
„Jei amerikiečiams kur nors grės pavojus, mes jau turime visus tuos taikinius identifikuotus, ir esu pasiruošęs imtis bet kokių reikalingų veiksmų. Tai ypač galioja Iranui“, – tuomet panašiai kalbėjo D. Trumpas.
Paskutinio vizito į Persijos įlankos regioną metu JAV prezidentas vėl įspėjo Teheraną: „Mes norime, kad jie taptų nuostabia, saugia, didžia šalimi, bet jie negali turėti branduolinio ginklo. Šis pasiūlymas negalios amžinai.“
Pastarąją savaitę šie vieši perspėjimai Teheranui buvo dramatiškai sustiprinti – D. Trumpas netgi anksti išvyko iš G7 susitikimo Kanadoje, kad apsvarstytų smūgius Iranui. Jo pareiškimas ketvirtadienį, kad Islamo Respublika turi dvi savaites pasiduoti JAV reikalavimams, pasirodė buvęs trumpalaikis.
Dana Stroul, buvusi JAV gynybos departamento pavaduotoja Artimųjų Rytų klausimais, dabar dirbanti Vašingtono Artimųjų Rytų politikos institute, teigė, kad D. Trumpo karingas posūkis dėl Irano kertasi su ankstesne jo užsienio politikos laikysena: „D. Trumpas ne kartą kalbėjo apie diplomatijos pirmenybę, norą sudaryti susitarimą ir troškimą būti vertinamam pagal tai, į kokius karus JAV neįsivėlė. O dabar – praėjus vos penkiems mėnesiams nuo antrosios kadencijos pradžios – JAV jau dalyvauja tiesioginiame kare su Iranu, neturėdama aiškios žvalgybinės informacijos pateikimo visuomenei, rimtų konsultacijų su Kongresu apie karinės jėgos naudojimo įgaliojimus.“
Demokratų senatorius iš Merilando Chrisas Van Hollenas išreiškė pasipiktinimą, signalizuodamas, su kokio pobūdžio vidaus puolimais susidurs D. Trumpas artimiausiomis dienomis: „Irako karas taip pat prasidėjo melagingais pretekstais. JAV pagrįstai palaikė Izraelio gynybą, bet neturėjo stoti su B. Netanyahu į šį pasirinktą karą.“
Demokratė kongresmenė iš Niujorko Alexandria Ocasio-Cortez paragino pradėti apkaltos procesą D. Trumpui dėl karinių veiksmų be JAV Kongreso įgaliojimo. Respublikonų kongresmenas Thomas Massie taip pat komentavo Trumpo sprendimą smogti: „Tai nėra konstituciška.“
Tačiau kai kurie kiti respublikonai žingsnį sveikino. „Prezidento ryžtingi veiksmai užkerta kelią didžiausiam pasaulyje terorizmo rėmėjui, kuris šaukia 'Mirtis Amerikai', gauti galingiausią ginklą planetoje. Tai – „America First“ politika veiksme“, – pareiškė Atstovų rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas.
D. Trumpo veiksmas prieš Iraną įvyko tuo metu, kai 51 proc. amerikiečių nepritarė jo veiklai, o 46,9 proc. pritarė, rodo portalo Realclearpolitics.com apklausų vidurkis.