Slapta misija kodiniu pavadinimu „Operacija „Wedlock“ buvo pradėta praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje po to, kai Amerikos Centrinė žvalgybos agentūrą (CŽA) perspėjo, kad Londone dirbantis britų žvalgybos pareigūnas galimai nutekino slaptą medžiagą Kremliui.
Šiam precedento neturinčiam tyrimui vadovavo Jungtinės Karalystės vidaus saugumo agentūra MI5 ir, kaip manoma, jis truko beveik du dešimtmečius – iki pat 2010-ųjų.
Tyrimo centre buvo neįvardytas MI6 pareigūnas, JAV žvalgybos įvardytas kaip „įtariamasis 1A“, kuris, kaip manoma, buvo dvigubas agentas.
Pasak laikraščio „The Guardian“, kuris pirmasis apie tai pranešė, operacijoje dalyvavo iki 35 MI5 pareigūnų, įskaitant sekimo ekspertus, analitikus ir planuotojus.
Žvalgybos grupės vykdė pasaulines operacijas, įskaitant pavojingą misiją Artimuosiuose Rytuose, kur MI5 pareigūnai veikė be priimančiosios šalies žinios ar sutikimo – tai būtų pažeidę tarptautinę teisę, jei jie būtų buvę aptikti.
Ankstyvuoju operacijos etapu Rusijos žvalgybos agentūrai FSB vadovavo ne kas kitas, o Vladimiras Putinas, taip padidindamas riziką ir nuogąstavimus dėl galimo pažeidimo gilumo.
Dėl ypatingo slaptumo lygio kai kurie MI5 pareigūnai apie operaciją buvo informuoti bažnyčioje, toli nuo vyriausybės patalpų.
Kiti iš pradžių buvo suklaidinti ir manė, kad dalyvauja pratybose, o tik išvykus iš MI5 būstinės Temzės rūmuose Vestminsteryje jiems buvo paaiškintas tikrasis misijos pobūdis.
Siekdama apsaugoti operacijos integralumą, sekimo grupė veikė neryškiame pastate Vandsvorte, Pietų Londone, prisidengdama fiktyvia privačia saugos bendrove. Ši vieta buvo pasirinkta dėl to, kad buvo netoli MI6 būstinės Vauxhall Cross.
Nepaisant operacijos „Wedlock“ masto ir trukmės, MI5 galiausiai nepavyko įrodyti, ar įtariamas pareigūnas perdavė paslaptis Maskvai. Iki 2015 m. minėtas pareigūnas jau buvo palikęs MI6.
Parengta pagal „Anadolu“ inf.