Straipsnyje pažymima, kad per rinkimų kampaniją jis gyrėsi, jog gali užbaigti konfliktą per 24 valandas. Nors šiuo konkrečiu pažadu tikėjo nedaugelis analitikų, daugelis spėliojo apie galimas būsimo susitarimo sąlygas ir laiką.
„Rusija ekonomiškai yra daug silpnesnė, nei mano daugelis analitikų, o griežtos sankcijos ir eksporto kontrolė vis dar gali paralyžiuoti jos karo ekonomiką. Ukraina kovoja sumaniai ir galėtų pasukti mūšio eigą turėdama daugiau aukštos klasės bepiločių orlaivių, oro gynybos sistemų, tolimojo nuotolio raketų ir šaudmenų. Pakeitus strategiją, Ukraina vis dar gali laimėti karą netolimoje ateityje – jei Europa ir Jungtinės Valstijos nuspręs suteikti jai reikiamą pagalbą“, – rašoma straipsnyje.
„Foreign Affairs“ teigia, kad didžioji dalis per ankstyvo optimizmo dėl susitarimo šių metų pradžioje kilo dėl vyraujančio įsitikinimo, kad Ukraina pralaimi ir netrukus bus priversta derėtis iš nevilties. D. Trumpas kurstė šią retoriką teigdamas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nebeturi jokių kortų“. Šį nusistatymą sustiprino antroji, ne mažiau žalinga prielaida: kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekis okupuoti visą Ukrainą yra nesustabdomas.
L. Kojala: Ukrainos klausimu D. Trumpo ir B. Obamos pozicijos stebėtinai panašios
Leidinyje pažymima, kad abi prielaidos grindžiamos pernelyg siauru mūšio lauko dinamikos supratimu ir ribotu Ukrainos rėmėjų turimų politinių galimybių supratimu. Nepaisant didelių apribojimų, susijusių su pagalba, kurią Europa ir Jungtinės Valstijos siūlė per pastaruosius trejus su puse metų, Ukraina pasiekė įspūdingų pergalių.
Primenama, kad 2022 m. kovo mėn. ji pirmiausia atrėmė pirminį Rusijos puolimą prieš Kyjivą, vėliau atgavo beveik tūkstantį kvadratinių kilometrų Charkivo srityje, o vos prieš kelias savaites Ukraina šokiravo pasaulį įvykdžiusi operaciją „Voratinklis“. Užsienio reikalų ministerija rašo:
„Labiausiai Ukrainos karines pastangas stabdė ne tai, kad Kyjivui trūko žmonių ar jis buvo silpnas, palyginti su V. Putinu, o tai, kad jis neturėjo pažangių karinių pajėgumų. Užuot pratęsę karą, suteikdami Ukrainai per didelę karinę pagalbą, Kyjivo užsienio sąjungininkai jį pratęsė, suteikdami per mažai, dažnai gerokai vėluodami.“
Susiję straipsniai
Pažymima, kad kai reikėjo imtis baudžiamųjų ekonominių priemonių prieš Rusiją, tarptautinė reakcija taip pat buvo nesubrendusi. Nepaisant šių klaidų, Ukrainos pergalė – minimaliai apibrėžiama kaip jos suvereniteto išsaugojimas ir tolesnis kursas į narystę NATO ir ES – vis dar pasiekiama. Pasak analitikų, tam reikia iš esmės pakeisti Vakarų strategiją, derinant gerokai didesnę karinę pagalbą su griežtesnėmis ekonominėmis priemonėmis Rusijos karo ekonomikai pažaboti.
„Pergalė gali ateiti ne greitai, ne pigiai ir ne lengvai. Tačiau ji vis dar įmanoma ir greičiausiai kainuos mažiau gyvybių ir išteklių nei status quo išlaikymas. Dar neaišku, ar Vakarai, ypač Europa, yra pasirengę sutelkti politinę valią šiai šviesiai ateičiai užtikrinti“, – pabrėžiama straipsnyje.
Parengta pagal UNIAN inf.