B. Cilley nuomone, mes esame pripratę prie Rusijos vadovybės branduolinių grasinimų, bet dabar JAV prezidentas viešai į juos sureagavo, pareikšdamas, kad jis įsakė dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus „atitinkamose vietovėse“.
Britų politikas mano, kad D. Trumpas supyko, jog jo politika nuolaidžiauti Kremliui neveikė, ir pradeda suprasti Rusijos režimą – o tai yra teigiamas dalykas.
„Mažiau gerai, kad D. Trumpas atvirai prisipažįsta, jog tiesiogiai reaguoja į Medvedevo branduolinius grasinimus. Dabar Rusijos režimas žino, kad gali išprovokuoti JAV prezidentą imtis realių veiksmų, jei pakankamai jį erzins internete“, – pažymėjo B. Cilley.
Ilgai tylėjęs V. Putinas sureagavo į D. Trumpo ultimatumą: tai kyla iš didelių lūkesčių
Jis sakė, kad Kremlius jau daugelį metų tiria Vakarų lyderių motyvaciją ir gerai supranta jų elgesį. Pavojus kyla iš to, kad branduolinė politika – sritis, kurioje ekspertai paprastai sveria kiekvieną žodį dėl jos ypatingo pavojingumo – tapo internetinio „šmeižimo“ dalimi.
Nors tikimybė, kad V. Putinas panaudos branduolinius ginklus, yra maža, ji nėra nulinė, įspėja B. Cilley.
Nuo 2005-ųjų, kai diktatorius pradėjo daryti politinį ir karinį spaudimą Ukrainai, siekdamas ją galiausiai aneksuoti, jis eskaluoja konfliktą kiekvieną kartą, kai nepavyksta pasiekti savo tikslo.
Susiję straipsniai
„Taip buvo 2014 m., per dalinį įsiveržimą į rytinę Ukrainą, o vėliau – 2022 m., per plataus masto puolimą. Ar konfliktas vėl paaštrės – šį kartą naudojant branduolinį ginklą?“ – svarstė analitikas.
Jis pažymėjo, kad Rusijoje aktyviai diskutuojama apie vadinamąją „eskalavimo deeskalavimo labui“ doktriną, pagal kurią branduolinis ginklas gali būti panaudotas siekiant kontroliuoti konfliktą ir priversti priešą pasiduoti.
Pasak politiko, pirmasis žingsnis galėtų būti „demonstracinis smūgis“, pavyzdžiui, vandenyje. Kitas – apleistos vietos puolimas sausumoje.
Trečiasis smūgis galėtų būti nukreiptas į karinį taikinį, pavyzdžiui, transporto mazgą. Po to operacijų teatro ribose galėtų prasidėti daugybė taktinių branduolinių smūgių, rašo B. Cilley.
Jis priminė, kad V. Putinas palaipsniui mažina branduolinių ginklų panaudojimo reikalavimus. 2014 m. Rusijos karinė doktrina leido tik du atvejus, kai buvo leidžiama juos panaudoti – atsakant į branduolinį smūgį arba Rusijos egzistencijai kilus grėsmei.
Visgi 2020 m. dokumente branduolinė ataka buvo leidžiama ir tuo atveju, jei Rusijai gresia „neišvengiamas branduolinis smūgis“ – prevencinė ataka – arba jei ji praranda kontrolę savo ginklų arsenalu, pavyzdžiui, dėl daugybės tikslių smūgių įprastiniais ginklais.
O praėjusiais metais V. Putinas vėl sumažino branduolinių ginklų panaudojimo ribą, pareikšdamas, kad įprastinis raketinis smūgis Rusijai taip pat gali būti priežastis branduolinei reakcijai.
Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad birželio mėnesį Ukrainos operacija „Voratinklis“ prieš Rusijos oro uostus nesukėlė tokios reakcijos.
„Putino režimas yra pasiruošęs karui – čia negali būti jokių iliuzijų. Jis nenori taikos. Šią savaitę esu Kyjive, kur pristatau savo knygą apie naują Rusijos karą, o miestas nuolat patiria raketų atakas, kartais – ilgalaikes. Putinas veda Trumpą už nosies“, – teigė jis.
Jo nuomone, geriausia Vakarų strategija būtų remti Ukrainą, ypač jos oro gynybą, kad ji galėtų stabdyti Rusiją mūšio lauke ir netgi priversti V. Putiną baigti karą.
„Nes dauguma alternatyvų yra dar blogesnės“, – apibendrino politikas.