Pasak trijų asmenų, susipažinusių su pirmosiomis ataskaitos versijomis, naujausios Nacionalinės gynybos strategijos projekte, kuris praėjusią savaitę atsidūrė ant gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho stalo, vidaus ir regioninės misijos iškeliamos aukščiau už kovą su tokiais priešininkais kaip Pekinas ir Maskva.
Šis žingsnis reikštų didelį pokytį, palyginti su pastarojo meto demokratų ir respublikonų administracijomis, įskaitant pirmąją prezidento Donaldo Trumpo kadenciją, kai jis Pekiną vadino didžiausiu Amerikos varžovu. Be to, tai tikriausiai suerzintų abiejų partijų šalininkus, kurie Kinijos vadovybę laiko grėsme JAV saugumui.
„Tai bus didelis pokytis JAV ir jų sąjungininkams keliuose žemynuose“, – sakė vienas iš su dokumento projektu supažindintų asmenų. „Abejojama senais, patikimais JAV pažadais“, – pridūrė jis.
Po Rusijos smūgio JAV gamyklai Ukrainoje – V. Zelenskio apsilankymas
Ataskaita paprastai pasirodo kiekvienos administracijos pradžioje, todėl P. Hegsethas dar gali padaryti plano pakeitimų. Tačiau daugeliu atžvilgių pokyčiai jau vyksta. Pentagonas aktyvavo tūkstančius Nacionalinės gvardijos karių, kurie padės teisėsaugai Los Andžele ir Vašingtone, o į Karibų jūros regioną išsiuntė kelis karo laivus ir naikintuvus F-35, kad užkirstų kelią narkotikų srautui į JAV.
Šią savaitę per JAV karinį smūgį tarptautiniuose vandenyse tariamai žuvo 11 įtariamų Venesuelos „Tren de Aragua“ gaujos narių, o tai yra svarbus žingsnis naudojant kariuomenę ne kovotojams žudyti.
Pentagonas taip pat įsteigė militarizuotą zoną prie pietinės sienos su Meksika, kurioje kariai gali sulaikyti civilius gyventojus, o tai paprastai priklauso teisėsaugos institucijoms.
Susiję straipsniai
Naujoji strategija iš esmės pakeistų pirmosios D. Trumpo administracijos 2018 m. Nacionalinės gynybos strategijos, kurioje svarbiausia Pentagono veikla buvo atgrasymas nuo Kinijos, akcentus.
„Vis aiškiau matyti, kad Kinija ir Rusija nori sukurti pasaulį, atitinkantį jų autoritarinį modelį“, – sakoma to dokumento įžanginėje dalyje.
Šis pokytis „visiškai neatrodo suderintas su prezidento D. Trumpo aršiu požiūriu į Kiniją“, – sakė su ataskaita supažindintas respublikonų užsienio politikos ekspertas, kuriam, kaip ir kitiems, buvo suteiktas anonimiškumas, kad būtų galima aptarti jautrius klausimus.
Prezidentas ir toliau reiškė griežtą retoriką Kinijos atžvilgiu, be kita ko, įvedė Pekinui stulbinančius muitus ir apkaltino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą „sąmokslu prieš“ JAV po jo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per karinį paradą šalies sostinėje.
AFP/„Scanpix“ nuotr.
Šiai strategijai vadovauja Pentagono politikos vadovas Elbridge'as Colby. Jis atliko svarbų vaidmenį rašant 2018 m. versiją per pirmąją D. Trumpo kadenciją ir buvo labiau izoliacinės Amerikos politikos šalininkas. Nepaisant to, kad ilgą laiką buvo Kinijos šalininkas, E. Colby pritaria viceprezidentui J. D. Vance'ui dėl siekio atpratinti JAV nuo užsienio įsipareigojimų.
Jo politikos komanda taip pat yra atsakinga už būsimą pasaulinės padėties peržiūrą, kurioje nurodoma, kur visame pasaulyje dislokuotos JAV pajėgos, ir už oro ir priešraketinės gynybos apžvalgą, kurioje apžvelgiama JAV ir sąjungininkų priešlėktuvinė gynyba ir pateikiamos rekomendacijos, kur dislokuoti amerikiečių sistemas. Tikimasi, kad Pentagonas abi apžvalgas paskelbs jau kitą mėnesį.
Pentagono atstovas spaudai atsisakė duoti komentarą. Baltieji rūmai neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Parengta pagal „Politico“ inf.