Trečiadienį įvyko beprecedentis Lenkijos oro erdvės pažeidimas – šalies ir NATO pajėgos pirmą kartą virš savo teritorijos numušė Rusijos dronus.

Portalo Lrytas kalbinti ekspertai pažymėjo, kad tai yra išskirtinis ir rimtų iššūkių keliantis įvykis.

Lenkijos premjeras trečiadienį patvirtino, kad šalies teritoriją pažeidę bepiločiai orlaiviai yra rusiški ir įskrido iš vakarų Ukrainos ir Baltarusijos. Preliminariais duomenimis, iš viso oro erdvę kirto 19 rusiškų dronų, keturi iš jų buvo numušti.

Pranešama, kad vieno drono nuolaužos pataikė į gyvenamąjį namą Viriki Voloso mieste, o kito bepiločio orlaivio liekanos buvo rastos Liublino regione.

[[ge:lrytas:lrytas:39465849]]

Portalo Lrytas kalbintas atsargos majoras Darius Antanaitis pažymėjo, kad tai yra rimta eskalacija, o ar dronai į Lenkiją įskrido „tyčia“, neturi jokios reikšmės – bet kuriuo atveju buvo pažeista valstybės teritorija.

Tuo tarpu atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pabrėžė, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – tyčinė rusų provokacija, susijusi su „Zapad“ pratybomis ir Rusijos mėginimais „išbandyti“ NATO.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Andrzejus Pukszto aiškino, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tokiais metodais bando patikrinti viso NATO Aljanso budrumą, o Lietuvai siunčiamas rimtas signalas.

[[ge:lrytas:lrytas:39465056]][[ge:lrytas:lrytas:39465618]][[ge:lrytas:lrytas:39468538]]

Rimta eskalacija

Lenkijos valdžios atstovų teigimu, trečiadienio rytą, reaguojant į dronų grėsmę, į orą buvo pakelti šios šalies ir NATO naikintuvai. Tai – pirmas kartas nuo 2022-ųjų, kai NATO šalis tiesiogiai atakavo Rusijos objektus savo oro erdvėje, skelbia naujienų portalas BBC.

Portalo Lrytas kalbintas D. Antanaitis pabrėžė, kad tai – rimta eskalacija ir svarstė apie dar grėsmingesnį scenarijų.

„Kas įvyko, tai yra rimta eskalacija. Tai rodo, kad Rusija jau nepaiso jokių sienų, ir ta ataka, galima pasakyti, jau buvo ataka prieš pačią Lenkiją.

Tai galėtų būti netgi scenarijus, kai galėtų būti atakuota ir logistinė bazė, skirta Ukrainos kariuomenės aprūpinimui, esanti pačioje Lenkijoje.

Tai, kad lenkai numušinėja rusų kovinius dronus virš savo žemės, savo oro erdvėje, rodo, kad rusai stipriai eskalavo situaciją ir mažiau paiso tarptautinių taisyklių“, – dėstė jis.

Atsargos majoras mano, kad nėra jokio skirtumo, ar rusai Lenkijos oro erdvę pažeidė tyčia, ar tai buvo Ukrainos elektroninių kovos priemonių nukreipti bepiločiai orlaiviai.

„Iš principo jokio skirtumo nėra – buvo pažeista oro erdvė, ir ji buvo pažeista ne vieno ir ne dviejų dronų, o žymiai daugiau.

[[ge:lrytas:lrytas:39471987]]

Todėl iš principo teisinti šitą veiksmą mes niekaip negalime. Buvo pažeista suverenios valstybės oro erdvė ir buvo pažeista suverenios valstybės valstybinė siena“, – dėstė jis.

Ekspertas aiškino, kad rimtesnio atsako iš NATO tikėtis nėra verta – bet koks atsakas visų pirma būtų Lenkijos sprendimas.

Naujienų agentūrai „Reuters“ NATO šaltinis teigė, kad organizacija nelaiko dronų įskridimo į Lenkijos teritoriją puolimu.

Pranešama, kad NATO oro gynybos sistemos „Patriot“ dronus aptiko savo radarais bet jų nenumušė.

„Visų pirma, atsako iš NATO tikėtis kol kas neverta, nes tam, kad NATO suveiktų, Lenkija turi kreiptis į NATO ir aktyvuoti Penktąjį straipsnį arba paprašyti pagalbos iš NATO valstybių.

Todėl NATO savarankiškai ir savavališkai imtis kažkokių veiksmų savo narės teritorijoje negali – visų pirma tai turi būti Lenkijos sprendimas“, – kalbėjo D. Antanaitis.

Paklaustas, ko galime tikėtis toliau, atsargos majoras kaip prasmingiausią žingsnį įvardijo NATO oro pajėgų dislokavimą Ukrainos teritorijoje.

Taip rusų dronai galėtų būti numušti pačios Ukrainos teritorijoje – jie negalėtų perskristi į NATO valstybių teritoriją.

[[ge:lrytas:lrytas:39468854]]

Speciali provokacija

V. Malinionis portalui Lrytas pažymėjo, kad trečiadienį į Lenkijos oro erdvę įskridę bepiločiai orlaiviai dėl kiekio negalėjo būti nukreipti Ukrainos elektroninių kovos priemonių.

„Elektroninės kovos priemonės, kurias naudoja Ukraina, gali nukreipti kažkiek dronų, bet jei jų yra toks daugybinis kiekis – mes tiksliai net nežinom, kiek, tikrai virš 10 – tai tikimybė, kad tai buvo, sakykime, gynybinės veikos pasekmė, ukrainiečių gynybos prasme, gerokai mažėja.

Be abejo, turbūt bus atliekami tyrimai, analizės, bet aš darau prielaidą, kad čia buvo speciali provokacija ir, iš esmės, – eskalacija“, – aiškino jis.

V. Malinionis dėstė, kad apie tokių eskalacijų riziką ekspertai perspėjo jau anksčiau.

„Taip pat tai galėtų būti susiję ir su „Zapad“ pratybomis, nes Lenkija paskelbė, kad dėl „Zapad“ pratybų ir dėl agresyvių manevrų jie laikinai blokuoja sieną su Baltarusija.

Kaip sakant, buvo tikėtasi, kad provokacijų lygis išaugs. O žiūrint strateginiu mastu, tai čia jau yra rimtas iššūkis, kadangi negali niekaip pavadinti, atmesti, kad tai buvo atsitiktinis įskridimas. Tai galima įvardinti kaip ataką prieš NATO valstybę“, – aiškino jis.

Ekspertas pažymėjo, kad tokios eskalacijos jau vyksta ir Lietuvoje, tačiau jų gali ir padaugėti.

[[ge:lrytas:lrytas:39468859]]

„Be jau žinomų dronų įsiveržimų, aš priminsiu, kad pas mus nuolatinis provokacijų reiškinys yra ir nelegalūs migrantai, kibernetinės atakos, dezinformacija ir taip toliau.

Per „Zapad“ pratybas gali būti kažkokių provokacijų, jų padaugėti. Rusijos tikslas yra bandyti NATO reakcijas eskaluojant ir žiūrėti, koks yra NATO ryžtingumas priimant sprendimus.

Kuo mes neryžtingesni, tuo jie darysis agresyvesni, kuo mažiau imsimės tinkamų priemonių, tuo rusams uždegsime žalią šviesą dar didinti eskalaciją, dar didinti provokacijas iki, galbūt, net įsiveržimo į NATO valstybę, jeigu, sakykim, pagal jų indikacijas NATO reaguoja taip, kaip jiems reikia“, – svarstė ekspertas.

V. Malinionis mano, kad geriausia reakcija į trečiadienio įvykius būtų ryžtingas paramos Ukrainai stiprinimas.

Taip pat, pasak eksperto, reikia stebėti „Zapad“ pratybas ir žiūrėti, ar gali įvykti dar daugiau provokacijų.

„Šalia tų „Zapad“ pratybų taip pat norėčiau priminti, kad padaugėjo ir nelegalių migrantų srautų, ypač į Lenkijos teritoriją. Dar prieš mėnesį, man atrodo, suaktyvėjo nelegalių migrantų prasiveržimai“, – dėstė jis.

V. Malinionis pažymėjo, kad dabar apsiriboti pareiškimais apie „gilų susirūpinimą“ jau ne vieta.

„Reikia labai ryžtingų ir efektyvių žingsnių, siekiant, kad Rusija negalėtų toliau mūsų terorizuoti, nes tai jau ne vien karas Ukrainoje, bet terorizuojamos ir kaimyninės NATO valstybės.

[[ge:lrytas:lrytas:39468924]]

Taigi yra tokia pati grėsmė ir mums, kaip ir Lenkijai, nes mes esame kaimynai su lenkais, ir todėl, aš manau, kad reikia labai ryžtingų veiksmų, ne vien pasisakymų“, – dėstė karybos ekspertas.

Bando įbauginti

Portalo Lrytas kalbintas politologas A. Pukszto pažymėjo, kad, nors dar neturime visos informacijos, jau aišku, kad tai – didžiausias dronų įsiveržimas į Lenkijos teritoriją.

„Pirmą kartą Lenkija, jos karinės pajėgos, panaudojo karinę techniką dėl jų numušimo.

Manyčiau, kad visa ši situacija yra kaip testas NATO šaliai narei ir visai NATO bendruomenei. Ko gero, dar tokio tipo incidento nebuvo, ir tai yra didelis testas visai Europai.“

Politologas aiškino, kad Lenkija jau ėmėsi sustiprintos oro kontrolės, o NATO oro pajėgos atskubėjo iš karinių bazių Nyderlanduose ir Estijoje.

Ginant Lenkijos oro erdvę, operacijoje dalyvavo ir Italijos bei Nyderlandų lėktuvų, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Lenkijos naikintuvams F-16 talkino Nyderlandų naikintuvai F-35 bei Italijos išankstinio perspėjimo ir kontrolės (AWACS) orlaiviai, pridurė agentūra.

[[ge:lrytas:lrytas:39468828]]

„Ko gero, turi būti kažkoks labai politinis pareiškimas ir techninė kontrolė. Trumpalaikėje perspektyvoje Lenkijai turi būti kuo greičiau suteikta pagalba iš NATO.

O ilgalaikėje perspektyvoje NATO vis vien turi galvoti, kaip toliau paremti Ukrainą ir kaip užbaigti karą Ukrainoje“, – apie galimą atsaką svarstė ekspertas.

Ekspertas paaiškino, kad V. Putinas, tokia eskalacija, mano, jog NATO ir JAV išsigąs Rusijos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas jį iš naujo pasikvies deryboms.

„Jis tikisi Trumpo ir NATO palankumo, nusileidimo ir testuoja Vakarus šioje nelengvoje geopolitinėje situacijoje“, – dėstė jis.

A. Pukszto pabrėžė, kad Lietuvai reikia pasiruošti patiems blogiausiems scenarijams.

„Jeigu erdvė būtų pažeidžiama, reikia, kad būtų labai greitas atsakas ir perspėjimas gyventojams, NATO partnerių mobilizacija.

Čia, be abejo, yra signalas Lietuvai, kad bet kokiu momentu ir Lietuva gali būti testuojama tokiu būdu“, – apibendrino jis.

Po rusų provokacijos Lenkijoje – ekspertų reakcijos: tai – rimtas signalas ir Lietuvai (6)