Nors JK nuo Europos skiria tik 34 kilometrai vandens, kabelių ir vamzdynų tinklas jungia jas tarpusavyje. Šios linijos perduoda svarbiausias civilines ir karines komunikacijas, elektrą ir dujas – tai, kas palaiko gyvenimą salose, rašo „Sky News“.
Tačiau nuolat stebėti šimtus kilometrų povandeninių kabelių yra sunku, todėl jie yra pažeidžiami sabotažo.
Po to, kai buvo apgadinti povandeniniai kabeliai Raudonojoje jūroje, sukėlę interneto trikdžius Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, leidinys panagrinėjo, kas yra povandeniniai kabeliai ir ką reikštų vieno ar kelių jų – tyčia ar netyčia – sugadinimas Jungtinei Karalystei.
Rusiškas „šnipų“ laivas Britanijos vandenyse
Kai tyrimų laivas „Yantar“ šių metų pradžioje plaukė per Lamanšo sąsiaurį, jį atidžiai lydėjo karinė fregata HMS Somerset.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad Karališkojo laivyno laivas turėtų stebėti civilinį laivą. Tačiau JK „Yantar“ nelaiko tokiu – jos nuomone, šis laivas naudojamas Rusijos žvalgybai.
Gynybos sekretorius Johnas Healy tiesiai pareiškė parlamente: „Būkime atviri – tai yra Rusijos šnipų laivas, naudojamas rinkti žvalgybinę informaciją ir sudarinėti JK kritinės povandeninės infrastruktūros žemėlapį.“
Pasak J. Healy, „Yantar“ laikėsi tarptautinių navigacijos taisyklių. Tačiau tai nebuvo pirmas kartas, kai jis užfiksuotas netoli britiškų povandeninių objektų.
Povandeniniai kabeliai ir „dėmesys“ jiems
Iš JK nutįsta apie 60 povandeninių kabelių sistemų, „Sky News“ teigė jūrinių technologijų ekspertas daktaras Sidharthas Kaushalis.
Pasak jo, jie yra gana platūs ir paprastai apgaubti metaliniu apvalkalu. Arčiau kranto jie dažnai būna užbetonuoti papildomai apsaugai. Taip pat yra vamzdynai, kurie tiekia dujas iš Europos.
Kai kurie kabeliai nutiesti palyginti seklioje jūroje ir juos lengva pataisyti – žalos dažnai padaroma netyčia dėl komercinės veiklos. Tačiau kiti yra giliuose vandenyse ir jų priežiūrai reikia specializuotos įrangos.
„Kabeliais keliauja apie 95 proc. pasaulinio duomenų srauto, ir jie palaiko apie 10 trilijonų dolerių vertės finansines operacijas kasdien“, – sakoma Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) ataskaitoje.
Ekspertai mano, kad pastaraisiais metais Rusija slapta žymėjo Vakarų povandeninius kabelius – įskaitant karinius kabelius, kurių buvimo vieta nėra viešai žinoma. Žvalgybinė informacija renkama paviršiniais laivais, bet taip pat pranešama, kad Rusija naudoja ir bepiločius povandeninius aparatus šalia kabelių.
Atsižvelgiant į tai, kad tai yra sisteminė veikla, į kurią jie jau ilgą laiką kreipia dėmesį, galima tikėtis, jog jie turi gana gerą žemėlapį, rašoma publikacijoje.
Kaip atrodytų sabotažas
Povandeninių kabelių sugadinimas gali smarkiai pakenkti šalims, kurias jie aptarnauja.
„Atlanto vandenyne ir tinkluose, aptarnaujančiuose JK, yra pakankamai atsarginių linijų. Todėl nėra taip paprasta sugadinti kabelius taip, kad tai turėtų realių pasekmių“, – pabrėžė S. Kaushalis.
Pasak jo, priešiška valstybė vis dar gali neigti vieno ar dviejų kabelių sugadinimą. Tačiau jei kalbame apie sąmoningą bandymą išjungti JK jungtis vienu metu nukertant kelias linijas ir sukeliant rimtą sutrikimą, tai beveik neabejotinai būtų neįmanoma nuslėpti.
Ypač kalbant apie kabelius, nutiestus giliuose vandenyse, prie kurių prieigą turi tik kelios valstybės.
Kylančios tarptautinės įtampos dėl karo Ukrainoje fone JK parlamento Nacionalinės saugumo strategijos komitetas šių metų pradžioje pradėjo tyrimą dėl povandeninių kabelių.
Tyrime nagrinėjama, kaip efektyviai šalis gali apsaugoti savo povandeninę infrastruktūrą ir kaip atspari tauta būtų, jei įvyktų didelio masto bei ilgalaikiai interneto ryšio sutrikimai.
„Nėra reikalo panikuoti – turime tam tikrą atsparumą, o šios grėsmės suvokimas auga. Tačiau turime aiškiai suvokti rizikas ir pasekmes – tokio pobūdžio ataka mums būtų rimtas smūgis“, – sakė komiteto pirmininkas parlamentaras Mattas Westernas.