Europos danguje išryškėjusi įtampa reikalauja vienodo budrumo tiek prieš didelius Rusijos karo lėktuvus, tiek prieš mažus, tačiau masiškai naudojamus bepiločius.

Šios skirtingos, bet labai pavojingos grėsmės verčia NATO persvarstyti stebėjimo ir gynybos strategijas, derinant tradicines oro pajėgas su ekonomiškais metodais kovai su dronais. Incidentai Lenkijos, Estijos, Danijos ir kitų Aljanso šalių oro erdvėje parodė, kad grėsmės gali kilti netikėtai ir įvairiomis formomis.

Metė daugiau pajėgų

NATO žvalgybos orlaivyje, skrendančiame maždaug 10 tūkst. metrų aukštyje virš Rytų Lenkijos, karinių oro pajėgų karininkai iš šešių šalių stebi ekranus ieškodami ženklų, kad Rusijos orlaiviai pažeidžia Aljanso sienas.

[[ge:lrytas:lrytas:39766951]]

Būtent taip neseniai nutiko Estijoje, kai du Rusijos naikintuvai 12 minučių buvo įskridę į šios valstybės oro erdvę, priversdami NATO skubiai pakelti naikintuvus ir sukeldami sumaištį visoje Europoje. Dabar dangus atrodė ramesnis, bet įgula išliko budri.

„Jei NATO kyla bet kokia oro grėsmė, norime būti tikri, kad ją aptiksime kuo greičiau, – sakė Vokietijos pulkininkas Mike’as Belizaire. – Mūsų misija yra atlikti ankstyvąjį įspėjimą, kad įgalioti vadai turėtų daugiau laiko nuspręsti, kaip reaguoti.“

Pastarojo meto rusų provokacijos sustiprino baimes, kad karas Ukrainoje gali išplisti į Aljanso valstybes.

[[ge:lrytas:lrytas:39753556]][[ge:lrytas:lrytas:39760069]][[ge:lrytas:lrytas:39754703]][[ge:lrytas:lrytas:39738094]]

Rugsėjį NATO naikintuvai virš Lenkijos numušė Rusijos dronų – tai buvo pirmasis toks lūžis Vakarų kariniam aljansui. Atsakydamas į tai NATO vyriausiasis vadas įsakė pradėti naują misiją „Eastern Sentry“, skirtą sustiprinti rytinės sienos gynybą, kuri jau buvo sustiprinta po Kremliaus įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais.

Į Lenkiją buvo skubiai nusiųsti naikintuvai iš Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių.

„Jau keletą metų vykdome misijas Lenkijoje siekdami apsaugoti NATO šalis, – sakė stebėjimo orlaivio kapitonas Joelis, nurodęs tiktai savo vardą. – Tačiau tai, kas įvyko Lenkijoje, visiems primena, jog kažkas gali nutikti, ir būtent todėl mes šiandien vėl esame čia stebėti, kas vyksta, ir užtikrinti, kad NATO erdvė būtų apsaugota.“

Lėktuvas – NATO akys

8 valandų skrydis iš bazės Vokietijoje, kurio metu aprėptas rytinis Lenkijos regionas, buvo pirmasis, kurį atliko vienas iš 14 NATO centralizuotai valdomų ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės orlaivių AWACS, vykdančių misiją „Eastern Sentry“.

Didžiulis radaras ant lėktuvo, vadinamas NATO akimis danguje, veikia apie 500 km spinduliu, todėl įgula gali stebėti priešišką Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities teritoriją. Orlaivis gali aptikti objektus, kurie yra didelių paukščių dydžio.

„Iš esmės tai fizikos dėsnis – kuo aukščiau esi, tuo toliau gali matyti, – sakė Joelis. – Tai reiškia, kad mes galime pastebėti kur kas daugiau nei sistemos ant žemės.“

Dešimtys mirksinčių taškelių ekrane rodė oro eismą teritorijoje, besidriekiančioje nuo Pietų Švedijos iki Vakarų Ukrainos.

[[ge:lrytas:lrytas:39771203]]

JAV oro pajėgų stebėjimo operatorius Aaronas Peace’as sakė, kad jam reikia mažiau negu 30 sek. įvertinti, ar nežinomas objektas radare kelia potencialią grėsmę. Jei nustatomas pavojus, įspėjimas perduodamas NATO vadams ant žemės, kad jie nuspręstų, kaip reaguoti.

AWACS orlaiviai ir kitos žvalgybos priemonės leidžia turėti aiškų vaizdą rytuose. Bet problema kyla dėl pigių dronų, dažnai naudojamų kare Ukrainoje ir neseniai įskridusių į Lenkiją.

„Jie skraido kitaip, – sakė seržantas A.Peace’as, kilęs iš JAV Naujosios Meksikos valstijos. – AWACS buvo sukurti aukščiau ir greičiau skrendantiems lėktuvams stebėti, todėl šie mažesni, lėčiau judantys objektai tikrai kelia didesnį iššūkį. Tačiau mes juos matome.“

NATO gali stebėti, kas vyksta, tačiau kyla klausimų, ar turi tinkamą įrangą kovoti su dronais, dominuojančiais mūšio lauke Ukrainoje. Lenkijoje prieš bepiločius Aljansas naudojo moderniausius F-35 naikintuvus.

„Mes suprantame, kad dronus geriau numušinėti ne labai brangiomis raketomis, paleistomis iš labai brangaus lėktuvo, – pabrėžė vienas NATO pareigūnas. – Aljansas siekia pagreitinti naujų, ekonomiškų metodų taikymą, kad galėtų susidoroti su tokia grėsme. Šia tema tikrai turėsime daugiau pasakyti per ateinančias savaites.“

Tapo mirtinais ginklais

Neaiškiems dronams zujant danguje daugelis Europos oro uostų sustiprino saugumo priemones, tačiau sparti technologijų plėtra apsunkina darbą.

Pastarąją savaitę bepiločiai skraidė virš kelių Danijos oro uostų – tai privertė juos uždaryti ir pakurstė baimę dėl saugumo. Danijos politikai incidentus pavadino hibridinėmis atakomis, už kurias atsakinga Rusija, nors Maskva tai neigia.

[[ge:lrytas:lrytas:39771206]]

Komerciniai dronai atsirado šio amžiaus antrajame dešimtmetyje ir greitai paplito. Bet šie stebėjimo iš paukščio skrydžio įrenginiai gali kelti grėsmę.

Dronai yra vienas svarbiausių ginklų Rusijos kare Ukrainoje. Net ir maži pramoginiai bepiločiai gali būti paversti mirtinais įtaisius juose sprogmenis. Todėl oro uostai susiduria su iššūkiu apsaugoti lėktuvus.

2018 m. Londono Gatviko oro uostas turėjo atšaukti daugiau nei 1000 skrydžių, kai per 3 dienas virš jo praskrido daugybė dronų. Jų kilmė nėra galutinai nustatyta.

Technologijos tobulėja

Paprastai oro uostai naudoja keletą priemonių žemai skrendantiems dronams aptikti, įskaitant radarus, akustinį fiksavimą ir vizualinį stebėjimą. Jei bepilotis pernelyg priartėja, mėginama jį neutralizuoti.

Viena galimybių – sunaikinti droną ore lazerio spinduliu. Tačiau krintančios nuolaužos gali sužaloti žmones ar padaryti žalos ant žemės.

Kitas sprendimas – pasitelkti greito veikimo saugumo dronus su tinklais įsibrovėliui perimti. Dažniausiai naudojamas būdas – blokuoti drono signalą ant peties tvirtinamu signalo slopinimo įrenginiu. Tačiau šis metodas nėra 100 proc. veiksmingas.

Rusija ir Ukraina nuo pat karo pradžios 2022 m. plėtoja trikdymo būdus.

[[ge:lrytas:lrytas:39771205]]

„Signalo trikdymo įrenginio koncepcija yra tokia, kad nukreipus jį į droną šis kybos vietoje, kol išsikraus jo baterija ir jis nusileis, – sakė aviacijos saugumo konsultantas Xavier Tytelmanas. – Problema ta, kad rusai ir ukrainiečiai perdarė vidinę programinę įrangą, – dabar, kai trikdomas signalas, bepilotis kyla į viršų, kol išskrenda iš trikdymo įrenginio veikimo zonos.“

Kai kuriuos dronus galima užprogramuoti pasiekti taikinį ir toliau skristi iki smūgio, net jei jų GPS signalas yra sutrikdytas.

Kai oro uostai mėgina prisitaikyti prie grėsmės, paprastai imasi veiksmų tik prieš komercinius ir privačius dronus.

Pažangesni bepiločiai, įskaitant karinius, yra ginkluotųjų pajėgų atsakomybė.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje civilinės aviacijos administracija DGAC teigė, kad ji kartu su oro transporto administracija yra atsakinga už lengvųjų dronų aptikimą ir neutralizavimą, o kalbant apie pažangesnius dronus, Prancūzijos oro erdvės apsauga yra ginkluotųjų pajėgų atsakomybė.

Kariškiai gali panaudoti raketas „žemė–oras“, sraigtasparnius ar naikintuvus, kad atremtų dronų keliamą grėsmę. Tačiau šalutinės žalos ant žemės rizika laikoma per didele, nebent dronas gabentų sprogmenis.

Naujas dronų triukas ir NATO akys danguje: kas vyksta Europoje (3)