Bėgant metams, didėjant gamybos pajėgumams, Rusija sugebėjo paversti šiuos smogiamuosius dronus pigiu ginklavimosi varžybų įrankiu, kur vyrauja ekonominis efektyvumas.
Tikslas yra ne tiek pasiekti karinę pergalę, kiek primesti priešininkui materialinius, finansinius ir psichologinius nuostolius, nepalyginamus su jos pačios išlaidomis, ir taip pakirsti Ukrainos ryžtą, rašo „Le Monde“.
Ši „išsekimo strategija“, kaip ją vadina Johno Hopkinso universiteto Strateginių tyrimų centro profesorius Tomas Menkenas, nėra nauja.
Praėjusio amžiaus pradžioje italų generolas Giulio Douhet (1869–1930), to paties pavadinimo doktrinos autorius, jau pasisakė už oro operacijas prieš gyvybiškai svarbius ekonominius centrus ir civilius gyventojus, siekiant palaužti priešo moralę.
Dronas, kuris yra daug pigesnis ir paprasčiau pagaminti nei bombonešis, tapo pagrindine šios strategijos priemone ir visose Ukrainos karo srityse išstūmė tradicines ginklų rūšis.
Dėl staigaus gamybos augimo Rusija šiandien gali pagaminti apie 170 „Geran“ tipo dronų, vietinės „Shahed“ versijos, per dieną, t. y. daugiau nei 5 000 per mėnesį. Apie pusė iš jų yra apgaulingi taikiniai be sprogstamosios apkrovos, vadinami „Gerbera“, skirti sustiprinti „sotumo efektą“.
„Tai, kas anksčiau buvo aktyvumo proveržiai, dabar tapo rutina“, – konstatuoja Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrėjai.
Per trejus metus iš esmės primityvus gaminys „Shahed-Geran“ smarkiai evoliucionavo. Ukrainos kariuomenė birželio pabaigoje pranešė apie modelio perėmimą, kuris buvo aprūpintas dirbtinio intelekto palaikoma šilumine taikymo sistema ir nauja navigacijos sistema, kurios pagerina nukreipimą ir atsparumą trikdžiams.
„Ekonomiškiausias ginklas“
Dabar smogiamasis dronas gali skristi didesniame aukštyje, todėl jį sunkiau perimti, ir gali gabenti apie 90 kg kovinį krovinį – dvigubai daugiau nei anksčiau.
Vasario mėnesį Ukrainos karinė žvalgyba pranešė apie naujos versijos „Geran-3“ atsiradimą – variantą su reaktyviniu varikliu, kurio greitis gali siekti 600 km/h, t. y. tris kartus greitesnis už savo pirmtakus.
Iš šių nuolatinių patobulinimų kyla naujos taktikos – persidengiančios trajektorijos, išsklaidytos salvės, pikiravimai ir masiniai smūgiai į ribotą zoną, kurie rimtai išbando Ukrainos oro gynybos sistemą.
„Prasiskverbimo koeficientas“, t. y. dronų, kurie išvengia Ukrainos oro gynybos, dalis, padidėjo nuo mažiau nei 10 proc. iki beveik 20 proc., teigia CSIS tyrėjas Benjaminas Jensenas.
Jis pabrėžia, kad „šis rezultatas paaiškinamas ne Ukrainos gynybos sistemų nesėkme, o Rusijos taktiniu prisitaikymu“, kuris „remiasi kiekiu, atkaklumu ir psichologiniu spaudimu, kad pasiektų tai, ko tikslumas vienas negali užtikrinti“.
Numušti tokį didelį skaičių technikos, kurios savikaina vertinama 20–80 tūkst. JAV dolerių už vienetą, naudojant priešlėktuvines raketų sistemas, pvz., „Patriot PAC-3“, kurių kaina viršija 3 mln. dolerių, vargu ar turi prasmę, rašo žiniasklaida. Juo labiau, kad taikinys gali būti „Gerbera“, kurios kaina yra 10 kartų mažesnė.
Siekiant pigiai aptikti, identifikuoti ir stebėti dronus, Ukrainos kariuomenė įdiegė platų garsinių jutiklių tinklą „Sky Fortress“ („Dangaus tvirtovė“), sukurtą pagal iniciatyvą „Brave1“, kuri buvo pradėta siekiant skatinti ir centralizuoti technologines inovacijas.
Kuo stipresnis smūgis, tuo sudėtingesnė gynyba
Pasak lėšų rinkimo platformos „United24“, „Sky Fortress“ tinklą dabar sudaro 14 000 jutiklių, kurių kiekvieno kaina siekia 400–1000 JAV dolerių, o jų duomenys, kaip ir radarų, palydovų, stacionarių kamerų ir žvalgybos įrenginių duomenys, patenka į bendrą operacinę sistemą „Delta“.
2024 m. priimta „Sky Fortress“ sistema suteikia realaus laiko informaciją apie padėtį ir leidžia koordinuoti gynybos padalinių, įskaitant kelis šimtus mobiliųjų padalinių, veiklą.
Kai kurie Ukrainos dronų gamintojai taip pat dirba prie pigių modelių kūrimo, specialiai skirtų „Geran“ medžioklei, kurie šią vasarą pradėjo duoti rezultatų.
Visos šios inovacijos kelia didelį susidomėjimą Vakarų valstybėms, kurių pagrindinės oro gynybos priemonės vis dar yra būtinos balistinių raketų, kurios dažnai lydi „Geran“ dronų spiečius, sunaikinimui, tačiau pasirodė esančios ne visiškai tinkamos ilgalaikiam kovos su šiuo masiškai gaminamu pigiu įrenginiu.
Parengta pagal „Unian“ inf.