„Šie incidentai nėra atsitiktiniai. Tai nuosekli ir eskaluojama kampanija“, – Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams sakė EK vadovė.
„Du incidentai gali būti sutapimas, bet trys, penki, dešimt – tai sąmoninga ir tikslinė pilkosios zonos kampanija prieš Europą, ir Europa privalo reaguoti“, – sakė ji.
ES šalis Lenkiją, Estiją ir Rumuniją neseniai supurtė Rusijos įsiveržimai į oro erdvę, o Danijoje, Vokietijoje ir Belgijoje buvo pastebėti neatpažinti dronai.
U. von der Leyen Rusijos priekabiavimą laiko ne atsitiktiniu: turime du kelius
Europos šalys jau padidino gynybos išlaidas iki aukščiausio lygio nuo šaltojo karo laikų, Maskvai pradėjus karą Ukrainoje ir kilus abejonėms dėl JAV paramos valdant prezidentui Donaldui Trumpui.
Dabar ES siekia parengti bendrus 27 valstybių bloko projektus, įskaitant apsaugos nuo dronų „sieną“.
„Turime ne tik reaguoti. Turime atgrasyti, nes jei dvejosime imtis veiksmų, pilkoji zona tik plėsis“, – sakė U. von der Leyen.
„Pagrindinė Europos Sąjungos misija yra išsaugoti taiką, o šiandien tai reiškia gebėjimą atgrasyti agresiją ir provokacijas“, – sakė ji.
Susiję straipsniai
Vėliau šį mėnesį Briuselyje vyksiančiame ES lyderių susitikime bus siekiama susitarti dėl „kelio gairių“, kad blokas būtų pasirengęs atremti Rusijos keliamas grėsmes ateinančiais metais.
„Bus nustatyti ne tik bendri tikslai, bet ir labai konkretūs etapai bei terminai iki 2030 m., nes visi žinome, kad realiai padaroma tik tai, kas išmatuojama“, – sakė U. von der Leyen.
EK pirmininkė tvirtino, kad kova su „Rusijos hibridiniu karu“ reikalauja „visiškai naujos mūsų visų mąstysenos“.
„Mūsų pasirinkimas labai paprastas. Mes galime arba nusišalinti ir stebėti, kaip Rusijos grėsmės didėja, arba jas atremti vienybe, atgrasymu ir ryžtu“, – sakė U. von der Leyen.