Likus trims dienoms iki lemtingos akimirkos, kuomet Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas surengė beveik valandos trukmės pranešimą apie Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimą.

Joje Kremliaus šeimininkas užsiminė apie Kremliui pavojingą NATO plėtrą ir apie tada dar plačiai neapartas „Tomahawk“ raketas.

Praėjus tiek ir tiek laiko, „Tomahawk“ dominuoja tiek pasaulio žiniasklaidos antraštėse, tiek politikų kalbose.

Tikimasi, kad per susitikimą Baltuosiuose rūmuose penktadienį, Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenkis galiausiai susitars dėl šios ginkluotės perdavimo Kyjivui.

[[ge:lrytas:lrytas:39933851]]

Tiesa, kai kurie apžvalgininkai pažymi, kad diskusijos apie „Tomahawk“ gali būti tik bauginimo kampanija, o net ir tuo atveju, jei Vašingtonas suteiktų šias raketas – ir jų paleidimo įrenginius – tokios ginkluotės kiekis būtų tik kelios dešimtys.

Visgi tokia galimybė palietė nervą Maskvoje – Kremliaus pareigūnai jau kurį laiką perspėja apie „eskalaciją“ ir netgi atvirai grasina karu.

V. Putinas apie šių raketų tiekimą nerimavo jau prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą.

[[ge:lrytas:lrytas:39924144]][[ge:lrytas:lrytas:39905003]][[ge:lrytas:lrytas:39923408]][[ge:lrytas:lrytas:39925370]]

2022-ųjų vasario 21-ąją išsakytame pranešime, kurį analitikų vertinimu buvo galima laikyti įžanga į karo veiksmų pradžią, „Tomahawk“ raketas V. Putinas paminėjo du kartus.

Kalboje Rusijos vadovas pareiškė, esą nepaisant Maskvos noro prisijungti prie NATO, JAV pradėjo vykdyti agresyvius veiksmus Rusijos atžvilgiu.

„NATO plėtros“ argumentas Rusijos pareigūnų retorikoje buvo naudojamas jau kurį laiką iki invazijos pradžios, o ši kalba – ne išimtis.

Pasak V. Putino, taip buvo todėl, nes JAV nenorėjo „šalia turėti didelės ir nepriklausomos valstybės kaip Rusija“.

„Dėl to (NATO plėtros – red. past.) Aljanso karinė infrastruktūra pasiekė Rusijos sienas. Tai yra viena pagrindinių Europos saugumo krizės priežasčių – ji neigiamai paveikė visą tarptautinių santykių sistemą ir nulėmė tarpusavio pasitikėjimo praradimą.

Padėtis ir toliau blogėja, įskaitant strateginę sritį. Pavyzdžiui, Rumunijoje ir Lenkijoje steigiamos perėmimo raketų dislokavimo zonos kaip JAV projekto – pasaulinės priešraketinės gynybos sistemos – dalis. Gerai žinoma, kad ten dislokuotos paleidimo sistemos gali būti naudojamos „Tomahawk“ sparnuotosioms raketoms – puolamosioms ginkluotės sistemoms“, – pirmąjį kartą sparnuotąsias raketas paminėjo V. Putinas.

V. Putinas tvirtino, esą Ukrainos priėmimas į NATO ir Aljanso karinės technikos dislokavimas buvo „nuspręstas“, ir tai, jo žodžiais, buvo tik laiko klausimas.

„Aiškiai suprantame, kad esant tokiam scenarijui karinės grėsmės Rusijai lygis smarkiai išaugs – kelis kartus. Ir norėčiau pabrėžti, kad rizika netikėtam smūgiui mūsų šaliai taip pat išaugs daugybę kartų.

[[ge:lrytas:lrytas:39938721]]

Paaiškinsiu, kad Amerikos strateginio planavimo dokumentai patvirtina vadinamojo išankstinio smūgio priešo raketų sistemoms galimybę. Mes taip pat žinome, kas yra pagrindinis Jungtinių Valstijų ir NATO priešininkas. Tai – Rusija. NATO dokumentuose mūsų šalis oficialiai įvardijama kaip pagrindinė grėsmė euroatlantiniam saugumui. Ukraina taps išankstine placdarma tokiai atakai“, – aiškino V. Putinas.

Kremliaus šeimininkas toliau dėstė apie plečiamus JAV karinius pajėgumus prie Rusijos sienų, kurie, esą, galėtų smogti Rusijos teritorijai iki Uralo – ir iškėlė jų dislokavimo Ukrainoje klausimą.

Nepaisant Rusijos vadovo teiginių tuo metu JAV karinių pajėgumų Ukrainos teritorijoje nebuvo. Pirmąsias raketas – HIMARS – Vašingtonas pradėjo tiekti tik po invazijos pradžios.

„Pentagonas atvirai kuria daugybę antžeminių puolamųjų ginklų, įskaitant balistines raketas, galinčias pataikyti į taikinius iki 5 500 km atstumu. Jei tokios sistemos būtų dislokuotos Ukrainoje, jos galėtų smogti visoje Europos Rusijos dalyje. „Tomahawk“ sparnuotosios raketos pasiektų Maskvą per mažiau nei 35 minutes, balistinės raketos iš Charkivo – per 7–8 minutes, o hipergarsiniai ginklai – per 4–5 minutes. Tai tarsi peilis prie gerklės.

Nė kiek neabejoju, kad jie tikisi įgyvendinti šiuos planus, kaip tai darė daug kartų anksčiau – plėsdami NATO į Rytus, perkeldami karinę infrastruktūrą prie Rusijos sienų ir visiškai ignoruodami mūsų susirūpinimą, protestus bei įspėjimus“, – skundėsi Rusijos vadovas, vėl užsimindamas apie „Tomahawk“ raketas.

Dabar šie pareiškimai, kurie tuo metu atrodė kaip fantazija, gali virsti į realybę.

D. Trumpas šią savaitę pareiškė, kad Ukrainai galėtų tiekti raketas, turinčias iki 2,5 tūkst. kilometrų nuotolį, o apie tokią realybę signalizuoja ir pats V. Zelenskis.

Tai – toli gražu ne vienintelis epizodas, kuomet V. Putinui nutiko būtent tai, ko jis baiminosi.

[[ge:lrytas:lrytas:39938715]]

Panaši situacija nutiko ir su Suomijos ir Švedijos prisijungimu prie NATO.

Toje pačioje kalboje V. Putinas ne kartą minėjo „NATO plėtros“ argumentą ir išvardino šalis, kurios prisijungė į NATO po 1994-ųjų Budapešto memorandumo. Rusijos vadovas tvirtino, esą Maskva buvo apgauta.

Teisindamas Rusijos plataus masto invaziją V. Putinas „NATO plėtros“ argumentą pasitelkė ne kartą, taip pat nepagrįstai teigdamas, esą tai buvo grėsmė šalies nacionaliniam saugumui.

Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą, kuri esą turėjo sustabdyti tariamą „NATO plėtrą“, turėjo priešingą efektą – anksčiau neutralios Švedija ir Suomija dar pačiais metais pateikė paraiškas į Aljansą, o jau po dviejų metų abi buvo jo narės.

Rusijos pasienis su NATO valstybėmis pailgėjo kiek daugiau nei 1,3 tūkst. kilometrų, o Sankt Peterburgas – antras didžiausias Rusijos miestas – tapo dalinai apsuptu iš rytų ir šiaurės.

Panašus scenarijus klostosi su „Tomahawk“ raketomis – jos gali virsti antra savaime išsipildžiusia V. Putino pranašyste.

Didžiausia V. Putino baimė po truputį virsta realybe: įspėjo dar prieš įsiveržiant į Ukrainą