Rusijos grėsmei augant kiekvieną akimirką, žiniasklaidos akys nukrypo į Lietuvoje besikuriančią Vokietijos brigadą ir pagrindinį jos ramstį – tankus.

Ketvirtadienį leidinys „Business Insider“ aprašė „neįprastą“ Vokietijos 45-ąją šarvuotąją brigadą, kuri kliaunasi tankų veiksmingumu – įskaitant pažangiausius „Leopard 2A8“.

Tekste pagrindiniu diskusijų objektu tapo tankų vieta šiuolaikinėje karyboje. Išskiriama situacija Ukrainoje – ten brangi šarvuota technika, įskaitant Vakarų tankus „Abrams“ ir senesnius „Leopard“, yra naikinama pigių dronų.

Ši karo realybė viešojoje erdvėje jau kurį laiką kursto įtemptas diskusijas dėl to, ar tankai vis dar yra gera investicija. Portalo Lrytas kalbintas karybos ekspertas pabrėžė, kad apie tankus atskirai kalbėti nereikėtų, tačiau jie yra svarbi sistemos dalis.

[[ge:lrytas:lrytas:39512330]]

„Business Insider“ kalbintas Vokietijos brigados vadas Christopheris Huberis taip pat stojo į tankų pusę. Jis neabejojo tokios technikos svarba NATO naudojamam karybos tipui.

Tankai po vieną nekariauja

Tankų svarba mūšio lauke yra aptariama nuo pat karo Ukrainoje pradžios.

[[ge:lrytas:lrytas:40163766]][[ge:lrytas:lrytas:40161213]][[ge:lrytas:lrytas:40164772]][[ge:lrytas:lrytas:40150735]]

Internete apstu vaizdo įrašų, kuriuose matomas dažnai pasikartojantis scenarijus – pigus dronas priskrenda arti tanko ir ant jo numeta sprogstamąjį užtaisą.

Dronų taikiniu tapo ir dar pirmaisiais karo metais Ukrainai suteikti Vakarų tankai – įskaitant senesnius Vokietijos „Leopard“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) „Abrams“ modelius.

Tai atsispindi ir skaičiuose. Per daugiau nei trejus metus trunkančius karo veiksmus abiejų valstybių tankų praradimai skaičiuojami tūkstančiais.

Pasak atvirųjų šaltinių analitikų „Oryx“, ukrainiečiai nuo karo pradžios prarado 1,3 tūkst. tankų – iš jų 990 buvo sunaikinti. Tuo tarpu Rusijos kariuomenės praradimai buvo gerokai didesni – 4211 tankų (sunaikinti 3211).

Tai – tik vaizdo įrašais ir nuotraukomis patvirtinta statistika, tad realūs skaičiai gali būti didesni.

Abi pusės prisitaikė – prie tankų pridėjo šarvų ir papildomos apsaugos, o šią techniką naudoja atsargiau.

Visgi dėl patirtų nuostolių, dronų naudojimo ir kainos tankų svarba tapo diskusijų objektu. Tad nenuostabu, kad ginčai kyla ir dėl Vokietijos brigados, kuri stipriai remiasi šia šarvuota technika.

C. Huberis portalui „Business Insider“ paaiškino, kad daliniui „ypač svarbu“ turėti tankus – tai iš esmės bus stipriai šarvuotas dalinys, kuris vykdys kombinuotų manevrų karą.

[[ge:lrytas:lrytas:37970048]]

Portalo Lrytas kalbintas atsargos majoras Darius Antanaitis pažymėjo, kad tankai po vieną mūšio lauke nekariauja – tą parodo ir Ukrainos pavyzdys.

Tačiau jų nurašyti nereikėtų, nes reikia kalbėti ne apie pavienę techniką, o apie jungtines operacijas, kurių kontekste tankai – svarbi sudedamoji dalis.

„Kalbant apie karybą, mes turėtume kalbėti apie kombinuotus ginklus ir apie jungtines operacijas. Tankas savaime vienas nekariauja. Ką mes matome Ukrainoje, tai yra pavyzdys – tankas vienui vienas išvyksta ir būna sunaikintas“, – dėstė jis.

Dabar Ukrainoje tankai dažnai naudojami paslėptose pozicijose, toliau nuo fronto linijos, dažnai kaip savotiška mobili artilerija.

Kartais jie pasitelkiami puolimams, bet nedideliais kiekiais ir su aukšta koordinacija – kartu su dronais ir elektroninio karo įranga.

Diskusijose apie tankų svarbą mūšio lauke svarbi sudedamoji dalis yra ir bepiločiai orlaiviai. Tačiau D. Antanaitis paneigė viešojoje erdvėje dažnai girdimą tezę, esą dronai revoliucionavo šarvuotos technikos naikinimą.

„Tanką naikina ne dronai. Dronas yra platforma. Tankus, nuo pat jų atsiradimo pradžios, naikina prieštankiniai užtaisai.

Dronas – tik nauja platforma, kuri atgabena prieštankinį užtaisą prie tanko. Kažko naujo mes čia nematome – prieštankiniai užtaisai naikina tankus“, – aiškino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:40176280]]

Reikalinga sistema

Svarbiausia tankų užduotis kombinuotame kare – manevro užtikrinimas.

„Vien tik dronais aš neatkovosiu savo žemės, vien tik dronais aš savo karių neperkelsiu ir neapsaugosiu savo tanko. Todėl, kai mes kalbame apie NATO operacijas, mes kalbame apie jungtines operacijas, kai viena ginkluotė remia kitas ginklų rūšis.

Pavyzdžiui, tankai visada, arba dažniausiai, lydi pėstininkų kovos mašinas su pėstininkais. Jie užtikrina tiesioginę ugnies paramą pėstininkų kovos mašinoms“, – dėstė ekspertas.

Tankai turi turėti ir paramą. Ekspertas išskyrė tris esminius dėmenis – oro gynybą, viršenybę danguje bei žvalgybą.

„Kartu su jais (tankais – red. past.) turi vykti artimojo nuotolio oro gynybos sistemos ir artilerija. Tai yra automatinės patrankos, skirtos kovoti su žemai skrendančiais taikiniais – atakos sraigtasparniais, raketomis, o šiuolaikiniame mūšyje ir skraidančiais dronais.

Turi būti užtikrinta ir oro viršenybė su tais pačiais mikro ir mini dronais, bet taip pat – su naikintuvais bei bombonešiais arba daugiafunkciniais naikintuvais.

Prie viso to mes turime užtikrinti žvalgybą, kad matytume, kur važiuoti ir kur yra priemonės“, – dėstė D. Antanaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:40176286]]

D. Antanaitis pažymėjo, kad kare reikalinga sistema, tad kalbėti apie vieną tanką ar droną – nereikėtų.

„Mes turime kalbėti apie priemonių visumą. Aš negaliu prie savo kario pritvirtinti drono, kad jis, kaip Karlsonas, nuskristų į priešo pozicijas ir jas užimtų“, – apibendrino ekspertas.

„Todėl, kai mes sakome, kad reikalingas vien tik dronas, vien tik tankas, mes kalbame per daug profaniškai. Reikia ir to, ir to – turi būti sistema, sujungta į vieną gabalą.

Karyba nėra pavienis tankas, karyba yra visų priemonių, ryšių sistemų, valdymo sistemų, planavimo, logistikos sistema“, – apibendrino atsargos majoras.

Praeities karas

Lietuvoje besirengianti Vokietijos brigada vadovaujasi Ukrainoje vykstančio karo pamokomis – tą akcentavo ir jos vadas.

„Turime įdiegti naujus pajėgumus savo ginkluotosiose pajėgose, remdamiesi pamokomis, kurias išmokome iš žiauraus Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą“, – sakė C. Huberis.

Jis pabrėžė, kad turėdama tankus kariuomenė gali vykdyti kombinuotų manevrų karą, o jis būtinas norint perimti iniciatyvą mūšio lauke.

[[ge:lrytas:lrytas:40176308]]

Tačiau Ukrainos mūšio lauke tokį karybos būdą vykdyti yra labai sunku – tai gali paaiškinti ir didelius tankų praradimus.

Tankai fronte susiduria su sunkumais, nes ne viena pusė nekontroliuoja oro erdvės. Todėl šarvuotos kolonos ir didelio masto mechanizuoti puolimai tampa pažeidžiami dėl dronų, skraidančių virš mūšio lauko žvalgybos ir smūgių tikslais.

Kombinuotų manevrų karybos vykdymui taip pat trukdo daugiasluoksnė fronto gynyba. Dėl šios priežasties fronto linija juda labai lėtai.

D. Antanaitis paaiškino, kad kombinuotų manevrų karas Ukrainoje nevyksta dėl vienos priežasties – planavimo.

„Iki šios akimirkos, bent jau aš iš viešų šaltinių nemačiau, kad rusai ar ukrainiečiai vykdytų kombinuotų ginklų operacijas.

Naudojama sena sovietinė taktika, kuri naudojama ir dabar, tik po truputį ji yra tobulinama rusų ir ukrainiečių pusėje.

Todėl visiškai aklai perkelti Ukrainos pavyzdį į NATO šalių karybos principus nebūtų labai teisinga.

Mes dažnai mėgstame sakyti, kad ruošiamės praeities karui. Tačiau karas Ukrainoje jau dabar yra praeities karas ir mes nežinome, kokie iššūkiai mūsų laukia ateityje ir kokią mūšio architektūrą patys nupiešime“, – aiškino ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:40176307]]

Viskas būtų kitaip

Apie tai, kad galima konfrontacija tarp NATO ir Rusijos būtų kitokia nei Ukrainoje, kalba ir „Business Insider“.

„Nėra garantijos, kad karas tarp NATO ir Rusijos bus panašus į karą Ukrainoje. Nors Vokietija ir tiria šį konfliktą, ji daugiausia dėmesio skiria tam, su kuo gali susidurti ateityje.

Kiti sąjungininkai daro tą patį, o tankai vis dar laikomi būtinais. Pavyzdžiui, Lietuva taip pat mato tankų poreikį savo šalyje“, – rašo leidinys.

Savo ruožtu Vokietijos brigados vadas pažymėjo, kad šalies tikslas yra „rengtis ateities karui, o ne praeities karui, ir tikriausiai ne tam, kas vyksta dabar“.

D. Antanaitis išsakė panašią nuomonę – galima Rusijos ir NATO konfrontacija nuo Ukrainos skirtųsi stipriai. Pagrindinė to priežastis yra NATO doktrina ir pasirengimas.

„NATO doktrina remiasi, visų pirma, puikia žvalgyba. Tu turi žinoti, kas vyksta; tai tau neturi būti siurprizas, tu turi būti pasiruošęs.

Antra – greitesniu ir tikslesniu planavimu. Nes tas, kas pirmas suplanuoja operaciją, tas ir turi iniciatyvą, gali diktuoti visas sąlygas.

[[ge:lrytas:lrytas:40176299]]

Kitas dalykas – oro viršenybė. NATO turi oro viršenybę, ir nebūtinai reikia siųsti pėstininką kariauti prieš kitą pėstininką, jeigu tu gali subombarduoti tą priešo poziciją“, – aiškino ekspertas.

D. Antanaitis taip pat pabrėžė ir kitą svarbų Aljanso doktrinos akcentą – tolimojo nuotolio ginklus, įskaitant raketas, toliašaudę artileriją, bombonešius ir daugiafunkcinius karinius orlaivius.

„Tu turi naikinti priešą ne 10 kilometrų nuotoliu, bet 100 ar 1 000 kilometrų nuotoliu. Tu turi kariauti ne su strėlėmis, kurios paleistos į tave, bet tu turi nužudyti lankininką.

Tam, kad nužudyti lankininką, tu turi žinoti, kur jis yra, ir tu turi turėti pakankamą ilgojo nuotolio ginkluotę, kad jį sunakinti“, – aiškino atsargos majoras.

Pažangiausias tankas

„Business Insider“ pažymi, kad Lietuvoje įsikūrusi brigada turės moderniausią Vokietijos pagrindinį kovos tanką – „Leopard 2A8“.

45-oji brigada taip pat bus aprūpinta moderniausia šalies karine technika – įskaitant pėstininkų kovos mašiną „Puma S1“, savaeigę haubicą „Panzerhaubitze 2000“, dronus ir oro gynybos sistemas.

„Leopard 2A8“ yra pažangiausias tankas pasaulyje. „Business Insider“ teigia, kad šis modelis yra įkvėptas naudojimo Ukrainoje patirties.

[[ge:lrytas:lrytas:40176309]]

D. Antanaitis paaiškino, kad „Leopard 2A8“ turi aktyvią apsaugos sistemą, kurios neturėjo prieš tai buvę tankai. Ji yra pavadinta „Trophy“ ir gali atpažinti prieštankines raketas ir dronus.

„Ji gali nustatyti, kad atskrenda prieštankinė raketa arba prieštankinė granata, ir ją sunakinti dar skrydžio metu“, – aiškino atsargos majoras.

Pasak „Business Insider“, šie tankai dabar labiau pritaikyti modernioms kovos sąlygoms nei įprasti „Leopard“, kuriuos gavo Ukraina. Nors naujoji technika jokiu būdu nėra nepažeidžiama, tai – reikšmingi patobulinimai.

„Pats svarbiausias dalykas yra mūšio valdymo ir ugnies valdymo sistema, arba dar kitaip vadinama „Network Centric Warfare“.

Tai yra NATO kariavimo doktrina, kai viskas paremta tarpusavio ryšiu – kai tankas mato taikinius, kurie yra paskirstomi iš anksto“, – dėstė D. Antanaitis.

Tai reiškia, kad mūšio lauke esančios technikos operatoriai žino, „kas ką naikina, kur reikia ir nereikia važiuoti“.

„Be šių visų patobulinimų tankas turės tą pačią 120 mm patranką, kuri skirta naikinti taikinius – įskaitant prieštankinius sviedinius – ir kitus patobulinimus.

Bet pats svarbiausias dalykas yra ryšio architektūra, kuri yra įdiegta tanke, leidžianti vykdyti būtent jungtines operacijas ir kombinuotų ginklų operacijas“, – apibendrino ekspertas.

Brigados vadas Christophas Huberis portalui „Business Insider“ teigė, kad 45-oji brigada „turi aukščiausią prioritetą Vokietijoje“.

Po kritikos Vokietijos brigadai – eksperto žvilgsnis: tankai po vieną nekariauja