Abiejų partijų atstovų balsavimas Atstovų rūmuose vyko netrukus po to, kai buvo paskelbta Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo strategija, kuri buvo tarsi netikėtas smūgis Europai – sukrėtęs Europos šalių vyriausybes ir atvėręs didžiausią per pastaruosius metus transatlantinį nesutarimą.
Priešingai, Atstovų Rūmų 900 mlrd. JAV dolerių vertės Pentagono įstatymas išsiskiria savo proeuropietiška orientacija ir tuo, kad jame apribojami D. Trumpo įgaliojimai mažinti karių skaičių, perkelti įrangą ar sumenkinti su NATO susijusių misijų svarbą.
„Prezidentas Trumpas ir Kongreso respublikonai atkuria Amerikos stiprybę, gina mūsų tėvynę, remia mūsų sąjungininkus ir užtikrina, kad Jungtinės Valstijos išliktų didžiausia ir galingiausia karine jėga, kokią kada nors matė pasaulis“, – prieš balsavimą sakė Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas.
Susiję straipsniai
Praėjusią savaitę paskelbtoje saugumo strategijoje D. Trumpas griežtai kritikavo Europą kaip žemyną, kuriame per daug reguliavimo, polinkio į kontrolę, kuriam trūksta „pasitikėjimo savimi“ ir kuriam dėl imigracijos gresia „civilizacijos išnykimas“.
Jo administracija kaltina Europos valstybes tuo, kad jos naudojasi Amerikos dosnumu ir neprisiima atsakomybės už savo likimą.
Saugumo strategija atvirai remia kraštutines dešiniąsias Europos partijas, kvestionuoja žemyno įsipareigojimą taikai ir rodo, kad jo saugumas nebėra pagrindinis JAV prioritetas.
Tačiau įstatymų leidėjai aiškiai juda priešinga kryptimi – didina JAV išteklius Baltijos valstybėms ir stiprina NATO šiaurės rytinį flangą, o tai yra vienas iš stipriausių Kongreso pareiškimų per pastaruosius metus dėl Europos strateginės svarbos.
2026 m. Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktas (NDAA), kuris dabar perduodamas Senatui, numato 8 mlrd. JAV dolerių daugiau nei gegužę D. Trumpo prašytas finansavimas.
Jis stipriai remia Europos gynybą, draudžia, kad karių skaičius žemyne daugiau kaip 45 dienas būtų mažesnis nei 76 tūkst., ir blokuoja svarbiausios įrangos išgabenimą.