Iki šiol šis sprendimas būdavo peržiūrimas kas šešis mėnesius, tačiau nuo šiol 210 mlrd. eurų vertės Rusijos valstybinių aktyvų įšaldymas galios neribotai. Tokiu būdu išvengiama rizikos, kad kai kurios šalys – pavyzdžiui, Vengrija ar Slovakija, palaikančios glaudesnius santykius su Maskva – galėtų ateityje vetuoti sprendimo pratęsimą ir taip priversti grąžinti pinigus Rusijai, skelbia leidinys
Briuselis šį žingsnį laiko esminiu siekiant išlaikyti Ukrainos finansinį stabilumą ir karinį pajėgumą, kadangi Rusijos agresija vertinama kaip tiesioginė grėsmė Europos saugumui.
Dabar, kaip skelbia leidinys „The Independent“, Europos Sąjungos valstybės planuoja panaudoti įšaldytus Rusijos valstybinius aktyvus kaip priemonę finansuoti Ukrainos gynybą ir atstatymo pastangas.
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko pasveikino šį sprendimą, pavadindama jį „istoriniu žingsniu teisingumo ir atsakomybės link“.
„Šis sprendimas sustiprina teisinį pagrindą kompensacijų mechanizmui ir priartina mus prie ateities, kurioje Rusija sumokės už savo nusikaltimus bei padarytą žalą“, – teigė ji.
Europos Vadovų Taryba planuoja susitikti gruodžio 18 dieną, kad patvirtintų galutinį kompensacijų paskolos mechanizmo planą bei išspręstų likusius klausimus. Tarp jų – garantijos Belgijai, jog ši neliks viena padengti galimų finansinių išlaidų, jei Rusijai pavyktų laimėti teisinius ginčus dėl šio sprendimo.