Leidinys pažymi, kad Ukrainos sąjungininkų susitikimas Paryžiuje skirtas padėti nustatyti šalies saugumo garantijų detales po galimų paliaubų su Rusija.
Tačiau šio susitikimo perspektyvos išlieka neapibrėžtos, nes JAV administracija dėmesį nukreipė į situaciją Venesueloje.
Prieš JAV operacijos pradžią Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas reiškė optimizmą dėl vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo.
Pastaruosius kelis mėnesius jos nariai nagrinėjo, kaip užkirsti kelią bet kokiai būsimai Rusijos agresijai, jei ši sutiktų nutraukti karo veiksmus prieš Ukrainą.
Susitikime dalyvaus 35 atstovai, iš kurių 27 yra valstybių ir vyriausybių vadovai. Tikimasi, kad iš JAV atvyks prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
Susitikimo tikslas – pasiekti konkrečių rezultatų penkiose pagrindinėse srityse.
Norima susitarti dėl paliaubų laikymosi stebėjimo būdų, paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, daugianacionalinių pajėgų dislokavimo sausumoje, jūroje ir ore, įsipareigojimų naujos Rusijos agresijos atveju ir ilgalaikio gynybos bendradarbiavimo su Ukraina.
Vis dėlto kol kas neaišku, ar šiuos planus realu įgyvendinti jau antradienį, nes D. Trumpas galvoja apie savo sprendimo pakeisti Venesuelos vadovybę pasekmes, rašo leidinys.
Tuo metu „Laisvės radijas“ praneša, kad paliaubų atveju taikdarių pajėgų Ukrainoje dydis galėtų siekti nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. karių.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Paryžiuje tikisi pristatyti „konkrečius įsipareigojimus“ dėl Ukrainos saugumo. Idėja – suteikti aiškumo dėl taikdarių pajėgų sudėties ir dislokavimo paliaubų atveju.
„Laisvės radijas“ teigia, kad skirtingose Europos valstybėse skamba skirtingi skaičiai, susiję su kontingento dydžiu.
„Jie svyruoja nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst., nors kai kurie tikisi, kad taikdarių skaičius bus artimesnis 30 tūkst., ir jie užtikrins saugumą jūroje, ore ir sausumoje“, – teigiama medžiagoje.
Pažymima, kad kol kas nėra paviešinti jokie kariniai planai, tačiau didžiąją dalį karių turėtų skirti Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, kurios būtų atsakingos už sausumos ir oro komponentus. Turkija aiškiai pareiškė, kad prisiims atsakomybę už transporto maršrutų saugumą Juodojoje jūroje.
Vis dėlto lieka neaišku, kaip arti kontaktinės linijos būtų dislokuotos potencialios „Norinčiųjų koalicijos“ pajėgos. Dauguma Europos pareigūnų, su kuriais kalbėjosi „Laisvės radijas“, mano, kad jos būtų dislokuotos Vakarų Ukrainoje, siekiant remti ir rengti Ukrainos karius.
Anksčiau „Bloomberg“ pranešė, kad susitikimo Paryžiuje metu šalys aptars galimą JAV karių buvimą Ukrainoje. Taip pat teigiama, kad JAV yra pasirengusios padėti stebėti paliaubas, įskaitant žvalgybinės informacijos teikimą.
Tuo tarpu „Reuters“ pažymi, kad pagrindinis susitikimo Paryžiuje tikslas bus kuo labiau suderinti šalių indėlį į būsimas saugumo garantijas, siekiant nuraminti Kyjivą galimo karo su Rusija pabaigos atveju.
Ukraina nori, kad sąjungininkai aiškiai įtvirtintų šias garantijas raštu.