Žiniasklaida: Europos NATO šalys svarsto siųsti į Grenlandiją misiją „Arctic Sentry“

Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Vokietijos televizijos naujienų tarnyba „Tagesschau“.

„Pasak diplomatinių šaltinių, kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, pasisako už Aljanso buvimo Arkties regione išplėtimą. Vienas iš variantų numato pradėti NATO stebėjimo misiją negalutiniu pavadinimu „Arctic Sentry“, kuri sustiprintų saugumą regione ir paneigtų JAV argumentus dėl nepakankamo jo lygio“, – teigiama reportaže.

Jame primenama, kad D. Trumpas anksčiau ne kartą yra pareiškęs, jog Vašingtonas turėtų perimti Grenlandijos kontrolę, nurodydamas Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes.

Pasak žiniasklaidos, JK kariuomenė konsultuojasi su partneriais iš kitų Europos šalių dėl galimos NATO misijos Grenlandijoje. Šiose diskusijose taip pat dalyvauja Vokietija.

Prieš kelionę į Vašingtoną su sustojimu Islandijoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad Šiaurės Atlanto ir Arkties saugumo klausimai turėtų būti sprendžiami tik NATO rėmuose.

„Kadangi saugumas Arktyje tampa vis svarbesnis, šios kelionės metu noriu aptarti, kaip mes galėtume geriausiai bendromis jėgomis prisiimti šią atsakomybę NATO viduje, atsižvelgdami į seną ir naują Rusijos ir Kinijos konkurenciją regione. Tai norime aptarti kartu NATO viduje. Kartu mūsų svarstymų centre turi būti visų NATO sąjungininkių teisėti interesai, taip pat regiono gyventojų interesai. Tai, žinoma, taikoma ir Grenlandijai bei jos gyventojams“, – sakė jis.

Europai stengiantis sumažinti JAV prezidento Donaldo Trumpo susidomėjimą galimybe perimti Grenlandijos kontrolę, NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Aljansas ieško būdų, kaip sustiprinti Arkties saugumą.

„Šiuo metu dirbame prie kitų žingsnių, kad užtikrintume, jog iš tiesų bendrai apsaugotume tai, kas pastatyta ant kortos“, – vizito Kroatijoje metu žurnalistams sakė M. Rutte.

D. Trumpas sukrėtė 32 šalis vienijantį Aljansą, kuomet jis atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą, kad perimtų kitai NATO narei Danijai priklausančią minėtą autonominę teritoriją.

JAV lyderis kaip pagrindinį argumentą, kodėl Vašingtonas turi kontroliuoti šią salą, įvardija būtinybę sustiprinti saugumą Arkties regione Kinijos ir Rusijos akivaizdoje.

„Visi sąjungininkai sutinka dėl Arkties ir Arkties saugumo svarbos, nes mes žinome, kad atsiveriant jūros keliams esama rizikos, jog rusai ir kinai bus aktyvesni“, – teigė M. Rutte.

„Šiuo metu aptariame kitą žingsnį, kaip užtikrinti, kad po šių diskusijų imtumėmės praktinių veiksmų“, – kalbėjo jis.

NATO diplomatai teigia, kad kai kurie Aljanso nariai siūlo idėjas, įskaitant ir tai, kad regione galbūt būtų galima pradėti naują misiją. Tačiau diskusijos, pasak jų, kol kas yra pradiniame etape, o konkrečių pasiūlymų nėra.

Europos lyderiai pareiškė paramą Danijai, kuri siekia atremti D. Trumpo troškimą užimti Grenlandiją.

Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrai šią savaitę turėtų surengti derybas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen yra įspėjusi, kad jei Vašingtonas inicijuos ginkluotą ataką prieš Grenlandiją, tai reikš NATO pabaigą.

Tačiau D. Trumpas į visa tai sureagavo primygtinai tvirtindamas, kad jis sustiprino Aljansą, nes privertė Europos šalis padidinti išlaidas gynybai.

„Aš esu tas žmogus, kuris išgelbėjo NATO!!!“ – internete pareiškė D. Trumpas.