Pastarąjį mėnesį Rusijos pajėgos suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Ukrainos miestus. Dėl žalos energetikos infrastruktūrai, oro temperatūrai nukritus žemiau nulio, šalies pareigūnai perspėja, kad padėtis yra kritiška.

Didžiausi Ukrainos miestai jau kurį laiką susiduria su elektros ir šildymo tiekimo problemomis – įskaitant ir sostinę Kyjivą. Trečiadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis šalyje toliau blogėja tiek fronte, tiek šalies viduje.

Naktį į trečiadienį Rusijos pajėgos vėl įvykdė masinę oro ataką, panaudodamos 18 balistinių raketų, dronus ir kruizines raketas.

Elektros tiekimo pertraukos dabar – įprastas reiškinys. Dėl nesiliaujančių okupantų smūgių gyventojai beveik kasdien praleidžia valandų valandas be elektros ar šildymo.

[[ge:lrytas:lrytas:40938590]]

„Šiuo metu visur yra sunku, bet fronto linijoje – sunkiausia, – kalbėjo V. Zelenskis. – Turint omenyje oro sąlygas ir Rusijos pastangas apsimesti, kad jiems nerūpi būtinybė užbaigti šį karą, puolimai tęsiasi. Toliau giname savo pozicijas.“

Blogiausia situacija dabar yra sostinėje Kyjive. Po antradienio masinių rusų smūgių apie 70 procentų miesto liko be elektros. Valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenergo“ teigimu, okupantų tikslas – „atjungti miestą“.

Situacija gali prastėti dėl itin sudėtingų prognozių – artimiausiomis naktimis Kyjive žadamas 17 laipsnių šaltis. Portalo Lrytas kalbintas atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pažymėjo, kad Rusijos tikslas – paversti gyvenimą gyvu pragaru.

[[ge:lrytas:lrytas:40934249]][[ge:lrytas:lrytas:40929728]][[ge:lrytas:lrytas:40941094]][[ge:lrytas:lrytas:40947324]]

Netiesiogiai veikia ir frontą

Didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė DTEK pranešė, kad antradienį Kyjive dar kartą buvo atakuota jos šiluminė elektrinė, o per smūgį apgadinta įranga. Tai – jau aštuntoji ataka prieš DTEK šilumines elektrines nuo praėjusių metų spalio.

Kyjive po antradienio atakos prasidėjo sąmyšis. Prekybos tinklai „Novus“ ir „Silpo“ paskelbė, kad dėl energetikos krizės uždarys dalį parduotuvių sostinėje.

Antradienį Kyjivo valdžia pranešė, kad miesto elektrinių tramvajų eismas pakeičiamas autobusais.

Pranešama, kad naktį į antradienį Rusijos pajėgos paleido 18 balistinių raketų, septynias sparnuotąsias raketas ir 293 „Shahed“ dronus. Kyjivas nebuvo vienintelis taikinys – okupantai smogė energetikos infrastruktūrai Charkivo, Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse.

Naktį į penktadienį Rusija surengė dar vieną masinę raketų ir dronų ataką, per kurią Kyjive žuvo keturi ir buvo sužeisti 24 žmonės. Po šio išpuolio Ukrainos sostinė liko be elektros, šildymo ir tekančio vandens.

Iškart po atakos maždaug 6 tūkst. miesto pastatų liko be elektros. Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, pirmadienio duomenimis, apie 800 gyvenamųjų pastatų vis dar neturėjo elektros, kol brigados tęsė tiekimo atkūrimo darbus.

„Galbūt tai nebuvo pats didžiausias išpuolis, bet tai – didžiausio masto poveikis, kokį matėme. Palyginti su visomis ankstesnėmis žiemomis, dabartinė situacija yra pati blogiausia“, – „The Kyiv Independent“ sakė Kyjive įsikūrusio energetikos politikos analitinio centro „DiXi Group“ prezidentė Olena Pavlenko.

[[ge:lrytas:lrytas:40960043]]

Portalo Lrytas kalbintas V. Malinionis išskyrė, kad Rusija šia strategija siekia palaužti ukrainiečių valią priešintis.

„(Rusija – red. past.) siekia sutrikdyti veiklą, siekia susilpninti ukrainiečių veiklą fronte, kur jie sėkmingai ginasi. Visos šios papildomos atakos prieš civilinę infrastruktūrą trikdo ir, be abejo, apsunkina Ukrainai gynybos organizavimą. Tai čia, kaip sakant, yra bendra karo dalis“, – dėstė jis.

Karybos ekspertas pažymėjo, kad fronto linija tokiomis atakomis veikiama netiesiogiai. Taip yra todėl, nes visa valstybės veikla yra glaudžiai susijusi.

„Jeigu valstybei, Ukrainai, reikia skirti, sakykime, daugiau oro gynybos organizuoti prie didžiųjų miestų – paminėtos Odesos, Kyjivo – arba reikia kažkokios inžinerinės paramos.

Visa tai, vietoje to, kad keliautų į frontą ir padėtų fronte kariauti, turi būti nukreipta būtent šitoms ekstremalioms situacijoms valdyti. Visa tai, nors ir netiesiogiai, vis tiek daro įtaką frontui“, – dėstė atsargos pulkininkas.

Anot jo, tokių atakų efektyvumas padidėja atšalus orams. Rusijos tikslas – maksimaliai efektyvios atakos, kurios suintensyvėja būtent tokiomis oro sąlygomis.

„Šaltu metu kai kurie žmonės šildosi elektra, kai kurie – kitais prietaisais. Ir visam tam reikalingi energetiniai resursai, todėl situacija dar labiau apsunkinama, nes šaltuoju sezonu vis tiek reikia šildytis.

Net Kyjivo meras (Vitalijus – red. past.) Klyčko patarė gyventojams, kurie gali, bent laikinai išvažiuoti iš Kyjivo į, sakykime, užmiestį, jeigu jie turi būstą, kuriame galėtų prisiglausti ir ten laikinai pabūti“, – aiškino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:40960021]]

Siekia paversti gyvenimą gyvu pragaru

V. Malinionis pažymėjo, kad Rusija siekia Ukrainoje gyvenimą padaryti gyvu pragaru.

„Tai, be abejo, ir tame yra tiesos, kad Rusija siekia padaryti Ukrainoje gyvenimą, kaip sakant, gyvu pragaru. Be abejo, tuo būdu tikimasi, kad Ukraina galbūt padarys kažkokių nuolaidų sutartyje ir taip toliau.

Bet kad tai palaužtų visiškai ukrainiečių valią – tai labai mažai tikėtina, kadangi tokių pavyzdžių buvo ir Antrajame pasauliniame kare, kuomet masiškai būdavo bombarduojami miestai. Bet tai didelės įtakos karo eigai ir nepadarydavo.

Be abejo, būdavo sugriauta daugybė pastatų – ištisi kvartalai. Tas, kas dabar ir Ukrainoje vyksta. Jie palaužti negali, bet trikdyti, apsunkinti, spausti gali. Tai jie – ką rusai geba dabar, tą ir bando dabar daryti“, – aiškino jis.

Situacija yra kritinė ne tik Kyjive. Odesoje po pirmadienį įvykusios oro atakos apie 35 tūkst. namų ūkių liko be elektros energijos. Smūgiai prieš miesto energetikos infrastruktūrą prasidėjo dar rudens pradžioje.

Gruodžio mėnesį Odesos gyventojai užblokavo gatves, protestuodami dėl užsitęsusių elektros energijos tiekimo sutrikimų. Tuomet tiekimas mieste buvo sutrikęs net kelias dienas.

Mieste gruodį buvo įvesta nepaprastoji padėtis, o atstatymo darbams iki šiol trukdo nuolatiniai okupantų smūgiai. Rusija sistemingai taikosi į elektrines, pastotes, perdavimo linijas ir kitą svarbią energetikos ir vandens infrastruktūrą.

[[ge:lrytas:lrytas:40960023]]

Elektros tiekimas praėjusios savaitės pabaigoje taip pat buvo sutrikęs Dnipre. Šeštadienį Dnipro meras Borisas Filatovas pareiškė, kad dėl Rusijos atakos prieš miestą daugiau nei 50 tūkst. žmonių liko be elektros.

Situacija yra ne ką geresnė ir kituose miestuose. Ukrainos valdžios institucijos priverstos įvesti ilgus elektros energijos tiekimo nutraukimus, kad galėtų atlikti remontą ir užkirsti kelią elektros tinklo perkrovai.

Be elektros – ir pusė milijono rusų

V. Malinionis išskyrė, kad Ukraina turi savo atsaką, ir paminėjo smūgius Voroneže.

„Čia ir Voronežo mieste buvo dingusi elektra <...>, ir kituose miestuose, kurie nėra labai toli nuo sienos su Ukraina. Bet, sakykime, atsakomoji veikla irgi vyksta – yra apšaudomi energetiniai objektai, kurie kritiniai yra ir Rusijos pusei“, – paaiškino jis.

Praėjusios savaitės pabaigoje Ukraina atakavo Rusijos vakaruose esantį Belgorodą. Dėl to daugiau kaip pusė milijono rusų šiame regione liko be elektros energijos tiekimo. Šiuo metu vyksta remonto darbai.

Pranešama, kad vietos valdžios institucijos rengiasi bent laikinai perkelti labiausiai nuo elektros tiekimo nutraukimo nukentėjusių rajonų gyventojus į kitas Belgorodo srities vietas.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas antradienį paragino be elektros likusius gyventojus laikinai išvykti.

[[ge:lrytas:lrytas:40960036]]

„Suprantame, kad neįmanoma visiškai atkurti elektros tiekimo, visų pirma daugiabučiams namams, taip pat pramonės įmonėms, su turimais rezerviniais pajėgumais“, – „Telegram“ tinkle rašė V. Gladkovas.

Pasikeitė karo pobūdis

Trečiadienį V. Zelenskis pareiškė, kad visur yra sunku, bet fronto linijoje padėtis yra blogiausia. Tačiau V. Malinionis pastebi, kad Ukraina vis dar geba apsiginti – šalis ir toliau sėkmingai išlaiko pozicijas fronto linijoje.

Jis išskyrė svarbų veiksnį – dronų gamybą.

„Ir plius ukrainiečiai patys padidino savo dronų gamybos apimtį. Man atrodo, dabar ukrainiečių gebėjimas yra apie 5 mln. dronų jie gali pagaminti. To, ko anksčiau negalėjo – 2022 metais (gamybos – red. past.) buvo nulis.

Dabar jie jau gali ir jau gali tais dronais atakuoti ne tik, sakykime, taktiniame lygmenyje, bet jau jie pademonstravo, kad gali atakuoti ir toliau esančius objektus – kritinius objektus“, – dėstė ekspertas.

Apibendrindamas situaciją karybos ekspertas pažymėjo nemanantis, kad situacija Ukrainoje pablogėjo.

„Tiesiog pasikeitė karo pobūdis – abi pusės kažką įgijo, kažko išmoko, pritaikė naujų technologijų. Jis keičiasi – tai yra dinamiškas procesas.

O kad Ukrainai kažkas būtų blogiau ar geriau, aš negalėčiau pasakyti. Vyksta karas, ir Ukraina sėkmingai ginasi – mums, Vakarams, reikia jiems padėti laikytis ir kad jie laimėtų tą karą“, – paaiškino atsargos pulkininkas.

Gyvenimą siekia paversti gyvu pragaru: po naujausio Rusijos teroro – kritinė situacija Ukrainoje