Praėjusią savaitę Abu Dabyje įvykus pirmosiosioms trišalėms deryboms dėl karo pabaigos, vis dar stringama ties trimis svarbiausiais klausimais.

Pirmadienį prezidentas Voldymyras Zelenskis prabilo apie tai, kad teoriškai Ukraina, Rusija ir JAV prie derybų stalo galėtų sėsti jau sekmadienį ir signalizavo, kad yra pasirengęs susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.

Tačiau jautriausi derybų klausimai vis dar nėra išspręsti. Po derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAV) paaiškėjo, kad Ukraina ir Rusija tebestovi vietoje dėl trijų pagrindinių aspektų. Tai – teritorijos, saugumo garantijos ir momentas, kada turi būti nutrauktos kovos.

JAV derybinė vizija pateikiama paprastai: Ukraina atsisako viso Donbaso – Donecko ir Luhansko sričių – ir mainais gauna Vakarų karinį „skydą“, kuriam kategoriškai prieštarauja Rusija.

[[ge:lrytas:lrytas:41144326]]

Tokio susitarimo šalininkai tikisi, kad „visi iš jo uždirbs“. Tačiau analitikų vertinimu, derybos ir toliau yra aklavietėje – Rusija vilkina laiką, o Ukraina negali priimti skaudžių reikalavimų.

Ankoradžo formulės problema

Dar prieš savaitgalį vykyusias derybas JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas teigė, kad liko išspręsti vieną klausimą – teritorijų pasidalinimą. Tačiau leidinys „Politico“ pažymi, kad iš tikrųjų derybose nesutariama dėl trijų klausimų.

[[ge:lrytas:lrytas:41114771]][[ge:lrytas:lrytas:41119322]][[ge:lrytas:lrytas:41143911]]

Iš esmės pagrindiniu klausimu lieka Donbaso likimas. Rusija siūlo vadinamąją „Ankoradžo formulę“ – tariamą V. Putino ir D. Trumpo susitarimą – pagal kurią Ukraina turėtų atiduoti visą fortifikuotą industrinį regioną, įskaitant teritorijas, kurių dar neužėmė okupantai.

Tačiau analitikai pažymi, kad Rusija kariniu būdu per artimiausius metu neužimtų viso Donbaso, nes ukrainiečiai aplink Kramatorsko ir Slovjansko miestus įrengė gynybines fortifikacijas

Dienraštis „The Wall Street Journal“ taip pat pažymi vadinamosios „Donbasas mainais į taiką“ teorijos problemą, kurią atskleidė D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.

Teigiama, kad nors D. Trumpas palankiai žiūrėjo į teritorinius nuolaidų pasiūlymus ir kai kuriuos kitus Rusijos reikalavimus, V. Putinas net ir tokioje situacijoje nesutiko „pasakyti taip“.

Galiausiai JAV prezidentas atšaukė bendrai planuotus pietus. Tai parodė, kad abiejų lyderių lūkesčiai smarkiai išsiskyrė – Kremliaus apetitas pasirodė gerokai didesnis nei vien Donbaso kontrolė.

Tačiau analitikai pažymi, kad Rusija kariniu būdu per artimiausius metu neužimtų viso Donbaso, nes ukrainiečiai aplink Kramatorsko ir Slovjansko miestus įrengė gynybines fortifikacijas

V. Zelenskis užsiminė apie galima teritorinio klausimo kompromisą: paversti Donbasą demilitarizuota „laisvąją ekonomine zona“ ir palikti regioną oficialia Ukrainos dalimi.

Tačiau Rusija ir toliau atmeta tokį kompromisą ir reikalauja formalaus perdavimo. V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas praėjusią savaitę dar kartą patikino, kad „ilgalaikio susitarimo pasiekti nepavyks, jei nebus išspręstas teritorinis klausimas“ – Donbaso atidavimas.

[[ge:lrytas:lrytas:41147728]]

Kitas susijęs nesutarimas – dėl Zaporižios atominės elektrinės kontrolės. Tai didžiausia tokio tipo elektrinė Europoje, esanti netoli fronto linijos ir šiuo metu kontroliuojama Rusijos okupantų.

V. Zelenskis siūlo, kad jėgainę bendrai valdytų Ukraina ir JAV, tačiau Rusija nori pati būti bet kokio schemos dalimi ir siūlo dalintis kontrolę su Vašingtonu arba, galbūt, su Kyjivu.

Saugumo garantijos ir paliaubos

Kita esminė tema – saugumo garantijos Ukrainai, kurias turėtų suteikti kitos šalys atnaujintos Rusijos invazijos atveju. Ukraina siekia, kad bet kokia taikos sutartis turėtų aiškų ir patikimą apsaugos mechanizmą.

Šio mėnesio pradžioje Jungtinė Karalystė ir Prancūzija sutiko dislokuoti savo karius Ukrainoje, o S. Witkoffas galimas JAV siūlomas saugumo garantijas apibūdino kaip „tokias stiprias, kokių dar niekas nėra matęs“.

Leidinys „Financial Times“ anksčiau skelbė, kad D. Trumpo administracija sieja bet kokias saugumo garantijas su Ukrainos sutikimu atsisakyti Donbaso, nors Baltieji rūmai šią informaciją viešai neigė.

Vadinamasis 20 punktų taikos planas numato, kad Ukraina 2027 m. turėtų prisijungti prie Europos Sąjungos, kuri turi nuostatą, įpareigojančią valstybes nares padėti viena kitai užpuolimo atveju.

Nors derybos dėl Ukrainos narystės ES jau prasidėjo, konkreti data dar nenustatyta, o pats Kyjivas tai vertina kaip ilgalaikį projektą.

Tačiau bet kokioms reikšmingoms saugumo garantijoms priešinasi Rusija, kuri tvirtina niekada nesutiksianti su NATO šalių karių buvimu Ukrainos teritorijoje. Kremlius reikalauja savų „saugumo garantijų“, kurios iš esmės keistų visą regiono saugumo architektūrą.

[[ge:lrytas:lrytas:41147711]]

Rusijos reikalavimuose numatyta, kad klausimas dėl Ukrainos narystės NATO turėtų būti pašalintas visiems laikams, o šalis turėtų sumažinti savo kariuomenę iki 600 tūkst. karių ir faktiškai suteikti Kremliui veto teisę dėl būsimų sprendimų šalies gynybos srityje.

Trečias probleminis klausimas yra skausmingiausias ukrainiečiams – ugnies nutraukimas. Rusijos raketos ir dronai kasdien talžo Ukrainos miestus, niokodami elektros infrastruktūrą ir palikdami šimtus tūkstančių žmonių tamsoje bei žemiau nulio krentančioje temperatūroje.

Ukraina siekia, kad ugnis būtų nutraukta nedelsiant, o tolesni derybų punktai būtų svarstomi jau pasibaigus mušiams ir apšaudymams. Tačiau Rusija reikalauja priešingo varianto – pirmiausia pasirašyti susitarimą, o tik tada svarstyti paliaubas.

Kremlius vilkina laiką

Abi valstybės stengiasi įrodyti D. Trumpui, kad nuoširdžiai dalyvauja procese. Kariaujančių valstybių sostinėse suprantama, kad JAV prezidento nepasitenkinimas gali atnešti skaudžių pasekmių – nuo griežtesnių sankcijų Rusijai iki paramos apribojimo Ukrainai.

JAV pareigūnai tvirtino, kad savaitgalį vykusios derybos buvo „optimistiškos, pozityvios ir konstruktyvios“, o jų metu abi delegacijos demonstravo tarpusavio pagarbą ir net tam tikrą bičiulystę.

Tačiau „The Wall Street Journal“ pažymi, kad Rusijos okupantai vis vien tęsia masines raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tuo tarpu V. Putinas neatsitraukia nuo savo karo tikslų – Ukrainos kapituliacijos ir Vakarų atsitraukimo iš Rytų Europos. Tad, kyla klausimas, kiek realus yra kompromisinis susitarimas derybose?

Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka leidiniui „Politico“ išsakė atsargų optimizmą, bet įspėjo, kad proveržis dar yra toli: „Tai, kad diskutuojama dėl įvairių techninių aspektų, jau savaime yra teigiamas poslinkis.“

[[ge:lrytas:lrytas:41147729]]

Analitikų teigimu, tarp kariaujančių pusių yra vienas esminis skirtumas. Ukrainai demonstruojant pasirengimą kompromisams, Rusija tik imituoja geranoriškumą ir toliau laikosi pirminių tikslų – pilnos okupacijos.

Politinės analizės bendrovės „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja įvertino, kad V. Putinas maniakiškai save susiejo su šiuo karu.

„Jis tapo apsėstas šio karo ir skubaus poreikio palaužti Ukrainą. Jis tiki, kad tai šventas, egzistencinis dalykas, ir jei pradės daryti nuolaidas, Rusija žlugs“, – teigė T. Stanojava.

Analitikė mano, kad kategoriškas reikalavimas gauti visą Donbasą iš esmės tėra vilkinimo taktika. V. Putinas naudoja taikos derybų retoriką tam, kad išloštų laiko, bet ne tam, kad realiai sustabdytų agresiją.

„Tai savotiškas žaidimas iš Rusijos pusės, – „Politico“ aiškino T. Stanovaja. – Jie sutinka kalbėti apie tariamą taikos susitarimą, nors galvoje turi visiškai ką kita. Galima valandų valandas aptarinėti temą, kuri neturi nieko bendro su realybe.“

Tačiau Ukraina taip pat susiduria su dilema dėl taikos susitarimo. Neaišku, ar net ir labai norėdamas V. Zelenskis galėtų „parduoti“ susitarimą, pagal kurį būtų atsisakoma Donbaso.

Apklausos rodo, kad dauguma ukrainiečių pasirengę priimti tam tikrą „teisingą“ susitarimą, tačiau menkai pasitiki JAV vadovaujamomis derybomis. V. Fesenkos vertinimu, pernai visuomenėje dar buvo nemažai vilčių, kad D. Trumpas padės užbaigti karą, o dabar jos iš esmės išblėso.

„V. Zelenskis nori įeiti į istoriją kaip prezidentas, kuris išgelbėjo Ukrainą, – pabrėžė V. Fesenka. – O ne kaip tas, kuris pralaimėjo karą.“

Taikos derybos atsimušė į sieną: priminė susitikimą Aliaskoje