1945 m. rugpjūčio 6 d. ant Japonijos Hirošimos miesto buvo numesta atominė bomba – tada toks ginklas buvo panaudotas pirmą kartą – ir žuvo daugiau kaip 140 tūkst. žmonių.
Nuo 2017 m. bendras branduolinių kovinių galvučių skaičius nuolat didėja – pernai jų padaugėjo 141, sakoma ICAN ataskaitoje.
Kiek daugiau nei 40 proc. jų, kaip teigiama, yra sumontuotos ant balistinių raketų šachtose, ant mobiliųjų paleidimo įrenginių, povandeniniuose laivuose ir bombonešių bazėse. Likusi dalis laikoma rezerve.
Po dronų incidentų Baltijos šalyse koncentruotis reikia ne į tai: įvardijo pagrindinį uždavinį
Be sumontuotų kovinių galvučių, devynios pasaulio branduolinės valstybės esą turi dar beveik 2 500 galvučių, kurios buvo nurašytos ir laukia išmontavimo.
Kinija, Indija, Šiaurės Korėja, Pakistanas ir Rusija plečia savo arsenalus, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, kaip teigiama, turi panašių planų. Branduolinėms galioms taip pat priklauso Jungtinė Karalystė ir Izraelis.
ICAN buvo 2021 m. Sutarties dėl branduolinių ginklų uždraudimo (TPNW) varomoji jėga, už tai 2017 m. jai buvo skirta Nobelio taikos premija. Iki 2025 m. pabaigos prie sutarties prisijungė 99 šalys.
Susiję straipsniai
Tarp jų nėra devynių branduolinių valstybių ir jų artimų sąjungininkių, įskaitant Vokietiją ir kitas NATO šalis.
Europa „išsiskiria kaip pagrindinė kliūtis tolesnei pažangai siekiant visuotinio TPNW taikymo“, teigiama ataskaitoje.