Susitikimas įvyko po to, kai D. Trumpas ne kartą viešai pagrasino pasitraukti iš NATO. Jo nepasitenkinimą sukėlė tai, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir Ispanija atsisakė paremti JAV ir Izraelio veiksmus prieš Iraną.
Remiantis Europos pareigūnų ir su situacija susipažinusių šaltinių informacija, prezidentas susitikimą pavertė nusivylimo išliejimu.
„Klostėsi šūdinai, – taip susitikimą apibūno vienas iš Europos pareigūnų. – Pokalbis buvo vien tik įžeidimų tirada.“
Kiti šaltiniai nurodė, kad D. Trumpas užsiminė apie galimas atsakomąsias priemones prieš sąjungininkus, tačiau konkrečių sprendimų neįvardijo.
Įvardijo, kaip Irano ir JAV paliaubos koreguos naftos kainas: toliau matysime nestabilumą
Spaudimas
Pasak šaltinių, JAV prezidentas siekė konkrečių veiksmų iš NATO partnerių, ypač dėl laivybos atnaujinimo Hormūzo sąsiauryje. Jis sudarė įspūdį, kad tikisi greitų sprendimų šiuo klausimu.
Vis dėlto Baltųjų rūmų atstovas pateikė kitokią versiją.
„Kaip prezidentas sakė, NATO buvo išbandyta ir neišlaikė. Jis šiuo metu neturi jokių lūkesčių aljansui ir nieko neprašė, nors akivaizdu, kad sąjungininkai iš Hormūzo sąsiaurio gauna daugiau naudos nei JAV“, – teigė pareigūnas.
Susiję straipsniai
Po susitikimo D. Trumpas viešai kritikavo NATO socialiniame tinkle „Truth Social“. Jis pareiškė: „NATO nebuvo šalia, kai mums jų reikėjo, ir jų nebus, jei jų vėl prireiks.“
Tame pačiame įraše jis taip pat priminė apie savo ankstesnę idėją dėl Grenlandijos aneksijos.
„Prisiminkite Grenlandiją, tą didelį, blogai valdomą ledo gabalą“, – putojosi D. Trumpas.
Tuo metu NATO atstovė Allison Hart teigė, kad pokalbis buvo atviras ir konstruktyvus. Pats M. Rutte pripažino pajutęs D. Trumpo nusivylimą dėl to, kad, jo nuomone, per daug sąjungininkų jo nepalaikė.
Kai kurie pareigūnai mano, kad susitikimas padėjo sumažinti įtampą. Jų teigimu, po jo sekę D. Trumpo pasisakymai buvo mažiau griežti nei ankstesni.
„Tai vis dar įtemptas laikotarpis, tačiau aljansui pasisekė, kad jis buvo čia būtent šiuo momentu“, – teigė vienas šaltinis.
Vis dėlto NATO būstinėje Briuselyje kol kas nepateikta jokia oficiali informacija apie susitikimą. Taip pat nepradėtos diskusijos dėl galimo karinės technikos dislokavimo Hormūzo sąsiauryje.
Tuo metu „Reuters“ šaltiniai praneša, kad D. Trumpas aptarė su patarėjais galimybę išvesti dalį amerikiečių karių iš Europos.
Šaltinis nurodė, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Kol kas tai išlieka svarstymų lygmenyje.
Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad Pentagonas negavo jokių nurodymų rengti konkrečius planus dėl karių skaičiaus mažinimo Europoje. Tai rodo, kad diskusijos dar yra ankstyvoje stadijoje.
Hormūzas
JAV sąjungininkai ne kartą deklaravo pasirengimą padėti atkurti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Tačiau tai būtų daroma tik visiškai nutraukus kovinius veiksmus regione.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė paraginęs D. Trumpą rimtai siekti derybų su Iranu. Jis taip pat pabrėžė, kad po taikos susitarimo Vokietija prisidėtų prie navigacijos saugumo užtikrinimo, jei būtų aiškus mandatas.
„Nenorime, kad šis karas, tapęs transatlantinių santykių išbandymu, dar labiau juos apsunkintų“, – akcentavo Friedrichas Merzas.
Prancūzijos kariuomenės vadas Fabienas Mandonas nurodė, kad svarstomos tik gynybinės priemonės. Jo teigimu, planavimo darbai vyksta siekiant užtikrinti saugią laivybą strategiškai svarbiame regione.
Tuo metu Jungtinės Karalystės vadovaujama 41 šalies koalicija palaikė naujas sankcijas Iranui ir diplomatinį spaudimą. Tačiau aiškiai pabrėžta, kad kol konfliktas tęsiasi, karinis įsitraukimas nebus svarstomas.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey teigė, kad šiuo metu nėra jokių naujų sprendimų ar planuojamų susitikimų. Tuo metu M. Rutte Vašingtone sakė, kad NATO nėra pavojuje, nepaisant kilusios įtampos.