Pagrindinis šio įstatymo projekto rėmėjas yra Misūrio demokratas, Atstovų Rūmų narys Wesleyus Bellas. Dvipartine iniciatyva siekiama užtikrinti, kad JAV aiškiai suprastų „kylančias karines, kibernetines, hibridines ir politines grėsmes“, su kuriomis susiduria Estija, Latvija ir Lietuva.
Projektu taip pat siekiama sustiprinti NATO kolektyvinę gynybą įtemptu metu. Balandžio 28 dieną interviu „Radio Free Europe/Radio Liberly“ W. Bellas kalbėjo apie NATO rytinio flango vaidmenį stabdant Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijas, karo Ukrainoje įtaką ilgalaikiam regiono saugumui, Rusijos ir Irano bendradarbiavimo pasekmes ir tai, kodėl, jo nuomone, JAV turi stovėti kartu su savo sąjungininkais.
Paklaustas, kaip praktiniu požiūriu jo įstatymas keistų saugumo situaciją NATO rytiniame pakraštyje gyvenantiems žmonėms, kurie su vis didesniu nerimu stebi fronto linijas Ukrainoje, W. Bellas pabrėžė sąjungininkų patikimumą.
V. Putinas D. Trumpui užsiminė apie laikinųjų paliaubų įvedimą: pasirinko neatsitiktinę datą
„Žvelgiant plačiai, svarbu, kad stovėtume su savo sąjungininkais, kurie stovi su mumis, ir svarbu, kad būtume patikimi partneriai savo patikimiems partneriams“, – sakė jis.
Pasak W. Bello, šis įstatymo projektas įpareigotų Valstybės departamentą, koordinuojant su Gynybos departamentu, per 180 dienų pateikti Kongresui išsamią ataskaitą. Joje būtų įvertintos karinės, kibernetinės, hibridinės ir politinės grėsmės Baltijos regionui.
W. Bellas teigė, kad ataskaita turėtų nustatyti veiksmus, kurie sustiprintų JAV ir Baltijos šalių gynybinį bendradarbiavimą. Pasak jo, tai svarbu ne tik Baltijos draugams, bet ir JAV nacionaliniam saugumui.
W. Bellas pabrėžė, kad JAV turi remtis savo aljansais, stovėti kartu su sąjungininkais ir parodyti, kokie svarbūs yra šie santykiai.
Susiję straipsniai
Paklaustas, ką Kremliui siunčia retas šių dienų Vašingtone 41 balsų prieš 3 dvipartinis sutarimas komitete, W. Bellas atsakė, kad svarbu aiškiai matyti bendrus priešininkus.
Pasak W. Bello, Ukraina yra priešakinėje linijoje platesnių V. Putino tikslų akivaizdoje. Jo teigimu, pažvelgus į žemėlapį matyti, kad Baltijos regionas – Estija, Latvija ir Lietuva – yra esminis JAV gynybai, atkirčiui ir pastangoms mesti iššūkį V. Putino siekiams.
W. Bellas sakė, kad JAV turi stovėti su sąjungininkais, kurie stovi su JAV, ir toliau būti patikimais partneriais. Jo teigimu, būtina siųsti aiškią žinią ne tik sąjungininkams, bet ir priešininkams: bendrų iššūkių akivaizdoje būtina stovėti kartu su partneriais.
Kalbėdamas apie kibernetines atakas, GPS trikdymą ir dezinformaciją, su kuriais regionas susiduria jau ne pirmus metus, W. Bellas sakė, kad būtent tokias grėsmes ir siekiama spręsti šiuo įstatymo projektu. „Turime pripažinti, kad iššūkiai neapsiriboja tradiciniu mūšio lauku“, – teigė jis.
Pasak W. Bello, kibernetinių ir hibridinių grėsmių bei nekarinių taktikų, tokių kaip propaganda ir kiti metodai, kuriuos naudoja tokios šalys kaip Rusija ir net Kinija, akivaizdoje būtina investuoti į infrastruktūrą ir ją diversifikuoti. Jo teigimu, taip būtų galima atliepti įvairialypius iššūkius.
W. Bellas pabrėžė, kad svarbu suprasti unikalias priešininkų naudojamas grėsmes – ar tai būtų kibernetinė erdvė, hibridinės taktikos, ar nekarinės politinės pastangos, tokios kaip dezinformacija. Pasak jo, į šias grėsmes reikia žvelgti rimtai ir aiškiai, kad JAV ir sąjungininkai būtų visiškai pasirengę.
Atsakydamas į klausimą, kodėl projekte kalbama ne tik apie Rusiją, bet ir apie Kiniją, Iraną, Šiaurės Korėją bei Baltarusiją, W. Bellas sakė matantis tam tikrą šių „piktybinių veikėjų“ bendradarbiavimo lygį. Jo teigimu, JAV turi būti pasirengusios susidurti su tokiais iššūkiais, nes būtent tai daro priešininkai.
„V. Putinas labai aiškiai kalbėjo apie savo tikslus, ir mes turime stovėti su demokratijomis“, – aiškino W. Bellas. Jis pridūrė, kad nuo darbo Kongrese pradžios turėjo galimybę susitikti su daugeliu sąjungininkų visame pasaulyje, todėl svarbu visiems suprasti grėsmes ir joms priešintis kartu.
Kalbėdamas apie Rusijos ir Irano bendradarbiavimą ne tik Rytų Europoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose, W. Bellas teigė, kad tai tik dar labiau pabrėžia būtinybę stiprinti partnerystes. „Iranas, kaip žinome, yra blogas veikėjas ir pagrindinis terorizmo rėmėjas ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir visame pasaulyje“, – sakė jis.
W. Bellas taip pat pažymėjo, kad Rusija dirba su Iranu. Jo teigimu, negalima savęs klaidinti ir šių grėsmių vertinti izoliuotai, nes daugelis JAV priešininkų koordinuoja veiksmus ir bendradarbiauja.
Paklaustas, ar Vašingtone aiškiai suprantama, kad Ukrainos karo baigtis formuos ilgalaikį viso regiono saugumą, W. Bellas atsakė teigiamai. Jo teigimu, Kongreso įstatymų leidėjai abiejose partijose iš esmės supranta, kokia svarbi yra Ukrainos, taip pat Baltijos šalių gynyba.
W. Bellas sakė, kad būtent todėl šis įstatymo projektas buvo priimtas tokiu dideliu balsų skirtumu. Jo žodžiais, tai rodo platų suvokimą, kad Ukrainos ir Baltijos šalių saugumas yra susijęs.