Jei šios raketos nebūtų dislokuotos, būtų „labai gaila ir mums žalinga“, pirmadienį iš anksto įrašytame interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė B. Pistorius ir kartu pridūrė, kad šioje srityje padidėtų Europos „pajėgumų spraga“.
Tačiau planuojamas maždaug 5 tūkst. JAV karių išvedimas iš Vokietijos „iš tikrųjų nesumažina atgrasymo pajėgumų“, tvirtino B. Pistorius.
„Pats faktas iš tikrųjų negali būti staigmena niekam Europoje“, – pažymėjo jis.
Pastebi, kad kritiškas Europos žodis D. Trumpo pusėn gali sukelti neigiamų pasekmių: pasitikėjimas susvyravęs
B. Pistorius dar 2023 m. buvo sakęs, kad reikia manyti, jog amerikiečiai bus mažiau įsitraukę į Europos reikalus, kad galėtų daugiau nuveikti Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
„Tomahawk“ klausimas kelia jam didesnį nerimą nei karių skaičiaus mažinimo klausimas, pridūrė B. Pistorius.
Kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį visuomeniniam transliuotojui ARD teigė, kad nebesitiki kruizinių raketų „Tomahawk“ dislokavimo iš JAV atsargų, kaip 2024 m. žadėjo buvęs prezidentas Joe Bidenas.
„Mano dabartiniu supratimu, kalbant objektyviai, vargu, ar yra kokia nors galimybė, kad JAV tieks tokio tipo ginklų sistemas“, – nurodė F. Merzas.
Susiję straipsniai
JAV vyriausybė šio klausimo kol kas viešai nekomentavo.
JAV Gynybos departamentas penktadienį paskelbė, kad per artimiausius 6–12 mėnesių išves iš Vokietijos 5 tūkst. JAV karių. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengė dar toliau ir pareiškė, kad JAV sumažins savo karių skaičių kur kas labiau.