Pirmadienį Utenos rajone rastas nukritęs dronas su sprogmenimis sulaukė užsienio žiniasklaidos gigantų ir Rusijos propagandinių svetainių dėmesio.

Sekmadienį Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad Samanių kaime, kuris yra maždaug už 40 km nuo Latvijos sienos ir 55 km nuo Baltarusijos buvo rastas įtariamas Ukrainos karinis dronas.

Naujienų agentūra „Reuters“ savo pranešime akcentavo, kad tarp karinio drono nuolaužų buvo rasta sprogmenų, kurie turėtų būti sunaikinti vietoje per kontroliuojamą sprogimą.

„Reuters“ citavo NKVC vadovo Vilmanto Vitkausko komentarą, kad dronas nebuvo aptiktas jam įskridus į Lietuvos teritoriją.

[[ge:lrytas:lrytas:42492632]]

Trumpoje žinutėje apie Lietuvoje rastą droną, „Reuters“ taip pat atkreipė dėmesį į panašius incidentus Latvijoje.

Nuo kovo mėnesio keli paklydę Ukrainos dronai įskrido į NATO narių – Latvijos, Lietuvos ir Estijos, kurios ribojasi su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija – oro erdvę.

Ukraina nuosekliai teigė, kad šie paklydę dronai buvo paleisti smogti kariniams taikiniams Rusijoje, tačiau dėl Rusijos elektroninio trikdymo nuklydo nuo kurso.

[[ge:lrytas:lrytas:42483011]][[ge:lrytas:lrytas:42487788]][[ge:lrytas:lrytas:42487871]][[ge:lrytas:lrytas:42491380]]

Baltijos valstybės balandį pareiškė, kad jos niekada neleido savo teritorijos ir oro erdvės naudoti dronų atakoms prieš taikinius Rusijoje.

„France 24“ atkreipė dėmesį, kad perspėjimas dėl drono sekmadienio rytą – drono Utenos rajone radimo dieną – buvo paskelbtas palei Latvijos sieną su Rusija.

Į tą vietovę buvo pasiųsti NATO Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantys naikintuvai.

„Reuters“ priminė ir apie kitą labiau rezonansinį įvykį, kai dronai gegužės 7 d. pataikė į Latvijos naftos saugyklą Rėzeknėje ir sukėlė gaisrą.

Po šio incidento Latvijos gynybos ministrė pirmininkė Evika Silina atleido gynybos ministrą, o tai lėmė jos vyriausybės žlugimą.

Apie incidentą Utenos rajone taip pat pranešė „TVP World“ ir kiti Lenkijos portalai, taip pat Latvijos, Estijos ir Ukrainos žiniasklaida.

Nors dronų incidentas pateko į kai kurių didžiųjų Vakarų portalų antraštes, pagrindinių puslapių incidentas nedominavo ir buvo nušviestas gan trumpai.

Apie Utenos rajone nukritusį droną skelbė ne visi Europos žiniasklaidos grandai, o už Atlanto didieji portalai incidentą nepranešė apskritai.

[[ge:lrytas:lrytas:42497445]]

Rėžė tiesmukiau

Incidentas buvo nušviestas ir Rusijos propagandistų. Į šį incidentą dėmesį atkreipė naujienų agentūra TASS ir leidinys „Kommersant“.

Lyginant su Europos žiniasklaida, kurioje dronas vadinamas tikėtinai „ukrainietišku“ arba priklausančiu Ukrainos kariuomenei, Rusijoje viskas pranešima kiek labiau tiesmukai.

Angliškos TASS versijos teksto įžangoje propagandistai tiesiogiai panaudojo žodį „paleistas iš Ukrainos“.

O pats incidentas buvo apšviestas gana trumpai: dronas nukrito Samanės kaime, tikriausiai buvo paleistas iš Ukrainos, įvykio vietoje veikia specialiosios tarnybos.

Visgi propagandinė naujienų agentūra atkreipė dėmesį ir į prezidento Gitanos Nausėdos žodžius, kuris praėjusį trečiadienį pareiškė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami, o paklydę dronai turėtų būti numušami.

Tą pačią prezidento mintį akcentavo ir „Kommersant“.

O rusiškoje TASS versijoje incidentas buvo nušviestas kiek plačiau.

Vienoje iš antraščių skambėjo taip: „Lietuvos oro erdvės kontrolės sistema nesugebėjo pastebėti ukrainietiško bepiločio orlaivio“.

[[ge:lrytas:lrytas:42497444]]

Tačiau tik atsidarius tekstą galima matyti, kad tai buvo krašto apsaugos ministro Roberto Kauno žodžiai.

R. Kaunas radus droną akcentavo, kad jis nebuvo aptiktas oro stebėjimo sistemų, o papildomų radarų ir antidroninės įrangos integravimo sudėtingi darbai prasidėjo tik prieš kelis mėnesius.

Pacitavusi šią skambią naujieną, patogiai sau, Rusijos žiniasklaida necitavo kitų R. Kauno pareiškimų.

Informacinio karo ekspertai pastebi, kad Rusijos propagandinė žiniasklaida manipuliuoja faktais, nuslėpdama svarbias detales, akcentuodama tik sau naudingą informaciją, arba tikslingai keisdama sąvokas ir naujienų įrėminimą.

Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje galima pastebėti ir dar vieną „dingusį“ faktą – nuo kovo mėnesio į Baltijos šalis nuklydę Ukrainos dronai buvo paveikti Rusijos elektroninės kovos priemonių.

Šią detalę, apie kurią po incidento kalbėjo ir Lietuvos pareigūnai, buvo galima rasti Vakarų žiniasklaidos pranešimuose, tačiau ji buvo iškirpta Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje.

Rusijos žiniasklaida taip pat nekreipė dėmesio į tai, kad šie Ukrainos dronai skrido į taikinius Rusijos teritorijoje.

Sekmadienio rytą – prieš randant droną Lietuvoje – Maskva patyrė vieną didžiausių oro atakų nuo plataus masto karo pradžios.

Per dronų smūgius Maskvos srityje žuvo trys žmonės, sekmadienį pranešė jos gubernatorius Andrejus Vorobjovas.

„Nuo 3 valandos ryto oro gynybos pajėgos atrėmė didelio masto dronų ataką prieš sostinės regioną“, – sakė jis, pridurdamas, kad keturi žmonės buvo sužeisti, o smūgiai buvo nutaikyti į infrastruktūros objektus.

Rusijos sostinėje valdžios institucijos pranešė, kad per sekmadienio naktį oro gynybos sistemos numušė mažiausiai 74 dronus, dėl ko buvo sužeista 12 žmonių.

Lietuvoje nukritęs dronas – Vakarų žiniasklaidos ir Rusijos propagandistų akiratyje